Panac?ja ir nemirtingumas
Повилас
19 фев 2010
I?trauka i? meistro Neto knygos.
Panac?ja ir nemirtingumas
Lig? daug – vaistas vienas, tikroji realyb?.
K? rei?kia tikroji realyb?? Atsakymas paprastas, tai k? j?s galite realiai steb?ti savo 5 jutimo organais. Ir vienareik?mi?kai pareik?ti: taip, a? matau tai, gird?iu tai, u?uod?iu tai, lie?iu tai, jau?iu to skon?. Jeigu aplink jus esantys ?mon?s savo jutimo organais taip pat gali patvirtinti, tai k? j?s stebite dabarties akimirka. Rei?kia j?s kontaktuojate su realybe, realiu objektu. Jeigu j?s matote objekt? ir kontaktuojate su juo, o aplinkiniai ?mon?s nieko nemato, ir negali su juo kontaktuoti, rei?kia j?s pergyvenate savo individual? (vidin?) pasaul? – j?s? atminties ir vaizduot?s pasaul?. Tai yra miegate tikrov?je arba papras?iau tariant, haliucionuojate. Realyb? – tai k? steb?tojas stebi jutimo organais. Ir, vadinasi, negali b?ti pa?io steb?tojo dalimi. Ir atitinkamai – sirgti. Serga visada tai, k? ?mogus vadina savo k?nu. Savo paties dalimi. ?itoje knygoje mes i?siai?kinsime kas yra savo ir kas yra svetima. Kur gimsta skausmas, kod?l ir kaip gimsta. Kaip jis auga, vystosi ir kaip i?nyksta. Atsakysim ? klausim?, kur esmin? vis? skausm? prie?astis, ir kaip ?i? prie?ast? pa?alinti i? savo gyvenimo ir savo k?no kart? ir visiems laikams.
?vadas
?itoje knygoje a? praktiniais pavyzd?iais vos ne vos atversiu jums, kokiu b?du ?vyksta visi „stebukling? pagijim?“ fenomenai. N?ra jokio stebuklo, kuomet suprantami mano atrasti antimaterial?s d?sningumai. Jeigu ?mogus grie?tai j? laikosi, automati?kai i?nyksta pas?moniniai stuporai ir i?tirpsta kan?ias i??aukian?ias haliucinacijas. Stuporus sukelia haliucinacijos, o kova su struporais, veda prie susinaikinimo (s?moningumo ?viesos sav?s sunaikinimo). Nes kova su stuporu, tai kova su savo pa?io dalimi, per klaid? priimta, kaip svetima (prie?u)?
Smegenys arba atmintis. ?iuolaikin? medicina konstatuoja fakt?, kad visos ligos nuo nerv?. Bet ne?rodo ?io teiginio moksli?kai. Tai tik ?iuolaikini? gydytoj? prielaida. Kuri remiasi milijonais placebo pagijimo atvej?. Tame tarpe ir nuo lig? pripa?int? mirtingomis ir nepagydomomis: v??io, aids, gerybiniai augliai, raupsai ir kt. Gydytojai laiko smegenys vis? pana?i? savigydos i?gydym? fenomen? ?altiniu. Ta?iau ?iuolaikin?s medicinos ?mogaus smegen? tyrin?jimai pateko ? aklaviet?. Medicina gali tik i?ori?kai steb?ti smegenis. Ir negali ?sigilinti ? j? darbo principus ir tuo labiau valdyti jas i? i?or?s. Ta?iau senov?s ri?i jau seniai perprato tuos principus. Perprato vienyb? ir viso k?no vienov?s nedalum?, kuri nedaloma dalimis, kaip tai padar? ?iuolaikin? medicina. O yra vieninga ir nedaloma atminties saugykla – alaija. Aplink stebint? nemirting? Az jezm (Аз езьм) b?ties centr?. A? negai?insiu savo laiko ?iuolaikin?s medicinos kritikai, tai tu??ias ir bevertis u?si?mimas. Geriau a? jus palyd?siu ? paslapting? j?s? vidin?s visatos pasaul? – j?s? atmint?. Kurioje j?s Dievas. Ir per?j? per j? j?s savaranki?kai i?taisysite visas problemas, kurias ten rasite. Sukursite dievi?k? savigydos stebukl?, pagal j?g? lygi? Kristaus ir kit? ?vent?j? stebuklams.
Taigi, pirmiausia apsispr?skime d?l s?vok?. J?s turite save patirti kaip steb?toj?, tai pagrindin? ir centrin? s?lyg?. Pirmas prabudimas ? realyb? ir pirmas u?tikrintas ?ingsnis link susitikimo su visu stebuklingu. Pabandykite tiesiog dabar atid?iai ir nuosekliai pasteb?ti:
1. steb?kite, kur ?i?ri akys? Pa?ym?kite atmintyje, kad j?s valdote jas ir nukreipiate jas ? be kuriuos jus dominan?ius aplinkinius daiktus. Ir stebite juos kiek norite, ir pa?ymite savo vizualin?je atmintyje tai, k? stebite.
2. steb?kite, k? girdi ausys? Pa?ym?kite atmintyje, kad j?s valdote jas ir nukreipiate jas ? bet kuriuos aplinkui esan?ius garso ?altinius. Ir stebite juos kiek norite, ir pa?ymite, savo audialin?je atmintyje tai, k? stebite.
3. steb?kite, k? daro j?s? k?nas? Pa?ym?kite atmintyje, kad j?s valdote k?n? ir atliekate juo bet kokius jus dominan?ius judesius. Ir stebite juos kiek norite, ir pa?ymite, savo taktilin?je atmintyje tai, k? stebite.
4. steb?kite, k? u?uod?ia j?s? nosis. Pa?ym?kite atmintyje, kad j?s u?uod?iate tik tuos kvapus, kuriuos norite u?uosti ir steb?ti. Ir stebite juos kiek norite, ir pa?ymite, savo uosl?s atmintyje tai, k? stebite.
5. steb?kite, k? jau?ia j?s? lie?uvis ir burnos ertm?? J?s jau?iate tik tuos skonius, kuriuos norite jausti ir steb?ti. Ir stebite juos kiek norite, ir pa?ymite, savo skonio atmintyje tai, k? stebite.
6. steb?kite, kaip veikia j?s? vaizduot?? J?s imate i? vizualin?s atminties daikto atvaizd?, pavyzd?iui, kamuol?. Imate i? taktilin?s atminties kamuolio jutim? – guminis. Imate i? audialin?s atminties ?leps?jimo ? grindis gars?. Imate i? vizualin?s atminties mamos atvaizd?.
Dabar apjungiate visus atvaizdus ir matote paveiksl?: mama dau?o gumin? kamuoliuk? ? grindis. Dabar j?s ?it? jau sukurt? paveiksl? galite patalpinti aplinkin?je erdv?je, kaip norite j? padidinti arba suma?inti. Pavyzd?iui, ?ita mama gali ?aisti kamuoliuku j?s? miesto centrin?je aik?t?je ir u?imti j? vis?! Arba ?aisti ant j?s? delno. Ir dabar j?s galite ten palikti ?it? vaizd?, arba i?trinti j? visi?kai, v?l atlaisvinant erdv?, kuri? ?itas vaizdas betiksliai u??m?. Taigi, ?sivaizduojama atmintis – tai tu??ia erdv? aplink jus, kur j?s talpinate j?s? sukurtus j?s? asmenin?s realyb?s atvaizdus. ?sivaizduojamoje atmintyje j?s kuriate visk? ko pageidaujate. Visk?, kas ?manoma j?s? k?rybinei fantazijai. K?ryba nuo ?od?io K?R?JAS. ?sivaizduojamoje atmintyje j?s kuriate ro?ines pilis ir tamsius koridorius, ten j?s kuriate ateities, dabarties ir praeities ?vykius. Taigi, matome, kad ?mogaus atmintis – tai daikt? atspaudai, gauti per penkis jutimo organus ir vaizduote, ir i?d?styti erdv?je, kuri supa stebint? ?mogaus centr? Az jezm (Аз езьм). Kuo gi stebi steb?jimo centras? Paimkim pie?tuk?, ir pa?i?r?kime ? j?. Mes matome, kad pie?tukas, i?siskiria i? aplinkin?s realyb?s d?mesiu. Pana?iai, kaip ?ibintuv?lio spindulys, ap?vie?ia tamsoje visk?, kur papuola jo spindulys. Analogija absoliu?iai tiksli. Kol j?s fokusuojate d?mesio spindul? ties pie?tuku, j?s jau neap?vie?iate tuo spinduliu likusius daiktus. Tai yra tiesiog j? nematote, kaip nematytum?te tamsoje neap?viest? ?ibintuv?lio spinduliu daikt?. ?oninis reg?jimas visus daiktus suvokia i?plautai ir neai?kiai, pana?iai, kaip pusiau ap?viestus daiktus, esan?ius aplink ?ibintuv?lio spindul?, mirgan?ioje prieblandoje. Taigi, visi?ka analogija savaime akivaizdi. Kad steb?tojas i?spinduliuoja spindul? pana?? savo spinduliuojamomis savyb?mis ?viesai. Ta?iau, tai dar ne visos spindulio savyb?s, kuris i?eina i? stebin?io centro Az jezm. Jis ne tik ap?vie?ia daiktus, jis gali juos fotografuoti ir saugoti (j?gos savyb?) nuotraukas atmintyje – valios pastangomis prisiminti. I?traukti i? atminties atspaudus ir surinkti i? j? naujus atspaudus – valios pastangomis kurti ?sivaizduojamus objektus. Ir projektuoti erdv?je surinktus ?sivaizduojamus objektus – valios pastangomis spinduliuoti (energijos savyb?). D?mesio spindulys nukreipiamas steb?tojo valingomis pastangomis. Tai savaime akivaizdus faktas. D?mesio spindulys nukreipiamas Az jezm centro valia ir pagal jo valing? komand? – nor? steb?ti. Tokiu b?du ?mogus susidaro i? sekan?i? dali?, stebim? i? savo Az jezm centro.
Steb?tojas (Az jezm), absoliu?iai nestebimas b?ties centras, grynas steb?tojas.
D?mesio spindulys – energetinis j?gos spindulys (ap?vie?ia, i?saugo arba performuoja).
Penki suvokimo organai: rega, klausa, skonis, lietimas ir uosl?.
Penki atminties skyriai: erdv?s, kuriose i?saugoti penki? jutimo organ? atspaudai, valia prievarta ten laikomi.
I?orinis pasaulis, stebimas per penkis jutimo organus.
Ir tu??ia erdv?, stebima i? centro – vaizduot?s erdv?.
Viskas, daugiau n?ra nieko stebimo. Kaip matome, ?mogus i? vidaus labai paprastai sudarytas. Visai ne taip sud?tingai, kaip tai stebi ?iuolaikin? medicina i? i?or?s.
Centras, spinduliuojantis energetin? spindul? nestebimas pagal nutyl?jim?, jis grynas steb?tojas. Spindulys – energija, taip pat nestebima, nes turi grynos ?viesos ir energijos prigimt?, o gryna ?viesa nematoma. I?orinis pasaulis – matomas, bet n?ra ?mogaus dalimi, nes ?mogus nejau?ia skausmo, kai jis griaunamas. Lieka tik viena – atmintis! Atspaudai, centro Az jezm valia, prievarta laikomi aplink save – ?tai kas yra skausmo prie?astis. O pa?iu skausmu, j? prievartinis sunaikinimas pa?aline valia, be centro Az jezm centro valios. Tokiu b?du manim, Sne?ko R. A. absoliu?iai ?rodyta, kad viskas, kas ?moguje junta skausm? niekas kitas, kaip atminties atspaudai. Nesvarbu kaip tai atrodo i?or?je, ?mogaus k?nas ar gyv?no, i? vidaus – tai tik daugyb? atminties atspaud?. Prievarta laikom? b?tyb?s valios centru Az jezm.
Dabar galima lengvai atsakyti ? visus klausimus apie skausm? ne tik fizin?, bet ir sielos. Jeigu viskas, k? ?mogus jau?ia yra jo ASMENIN? atmintis. Tai k?nas ir viskas kas gali skaud?ti – tai ne kas kita, kaip atminties sutir?t?jimai, i? i?or?s stebimi, kaip ?mogaus materialus apvalkalas, aplink jo valios centr?, j?gos spinduliu valdomas ir manipuliuojamas. Pana?iai, kaip j?gos spindulys manipuliuoja atminties objektais juos perkeldamas, taip pat ?is spindulys valdo ir vis? ?mogaus k?n?. Esan?iu niekuo kit?, kaip kr?va atminties atspaud? – protu juosta (Sne?ko terminas). K?nas pana?us ? did?iul? ti?kal? (kr?v? energetini? atspaud?), juo pa?iu sukurt? aplinkui Az jezm centr?. Godumu aplink save i?laikyti, kaip galima daugiau objekt? arba j? atspaud?. Nenoras juos paleisti arba i?tirpdyti juos erdv?je. Prisiri?imas prie toki? atspaudu ir yra esmin? vis?, stebin?io centro Az, skausm? prie?astimi. Nei centras, nei j?gos spindulys negali sirgti, nes jie nemirtingi – gryna energija. Bet centras patiria kan?i?, kuomet jis netenka mylimo atspaudo (k?no dalies), arba mylimo ?aisliuko i?oriniame pasaulyje.
Taigi, skausmas ir kan?ia – tai pa?aline valia arba vidiniu stuporu atminties atspaud? dalinis sunaikinimas, surinkt? ir prievarta laikom? ?mogaus valios centru Az jezm.
Na, su prievartiniu valingu ?siki?imu viskas ai?ku. Tai sm?giai per k?n? (atminties ti?kal?) i??aukiantys traumas ir dali? atply?im?, k?no l??ius ir kt. Sm?giai per emocinius atspaudus, su kuriais Az jezm centras susitapatin?s: prasivard?iavimai, ??eidimai, keiksmai, grasinimai, nemaloni? etike?i? kabinimas ir kt.
I?orinis prievartinis ?siki?imas lengvai likviduojamas paprastu valios j?gos atkir?iu.
O kas yra vidinis stuporas? Kaip gi taip ?vyksta, kad ?mogus sunaikina save! Bando u?mu?ti ne tik savo atminties ti?kal?, o pat? nemirting? Az jezm centr?. Pats i? sav?s atima galimyb?, savo valia manipuliuoti savo nuosavu j?gos spinduliu. ?ia jau tikrai jokiu i?oriniu ?siki?imu nepad?si, nes pats nemirtingas Az jezm centras nusprend? pats save i?naikinti. I? ties? ne?vykdoma u?duotis am?iams – am?inas stuporas, am?inas kent?jimas. Am?inas pragaras sukurtas pa?iu sau pa?iam!!! Patyrin?sim smilkiau stuporo fenomen? – ne?manomo, ta?iau be galo kankinan?ios nemirtingojo savi?udyb?s, kuri t?sis am?inai.
Stuporas – vis? proto ir, vadinasi, k?no pagrindas.
Panac?ja ir nemirtingumas
Lig? daug – vaistas vienas, tikroji realyb?.
K? rei?kia tikroji realyb?? Atsakymas paprastas, tai k? j?s galite realiai steb?ti savo 5 jutimo organais. Ir vienareik?mi?kai pareik?ti: taip, a? matau tai, gird?iu tai, u?uod?iu tai, lie?iu tai, jau?iu to skon?. Jeigu aplink jus esantys ?mon?s savo jutimo organais taip pat gali patvirtinti, tai k? j?s stebite dabarties akimirka. Rei?kia j?s kontaktuojate su realybe, realiu objektu. Jeigu j?s matote objekt? ir kontaktuojate su juo, o aplinkiniai ?mon?s nieko nemato, ir negali su juo kontaktuoti, rei?kia j?s pergyvenate savo individual? (vidin?) pasaul? – j?s? atminties ir vaizduot?s pasaul?. Tai yra miegate tikrov?je arba papras?iau tariant, haliucionuojate. Realyb? – tai k? steb?tojas stebi jutimo organais. Ir, vadinasi, negali b?ti pa?io steb?tojo dalimi. Ir atitinkamai – sirgti. Serga visada tai, k? ?mogus vadina savo k?nu. Savo paties dalimi. ?itoje knygoje mes i?siai?kinsime kas yra savo ir kas yra svetima. Kur gimsta skausmas, kod?l ir kaip gimsta. Kaip jis auga, vystosi ir kaip i?nyksta. Atsakysim ? klausim?, kur esmin? vis? skausm? prie?astis, ir kaip ?i? prie?ast? pa?alinti i? savo gyvenimo ir savo k?no kart? ir visiems laikams.
?vadas
?itoje knygoje a? praktiniais pavyzd?iais vos ne vos atversiu jums, kokiu b?du ?vyksta visi „stebukling? pagijim?“ fenomenai. N?ra jokio stebuklo, kuomet suprantami mano atrasti antimaterial?s d?sningumai. Jeigu ?mogus grie?tai j? laikosi, automati?kai i?nyksta pas?moniniai stuporai ir i?tirpsta kan?ias i??aukian?ias haliucinacijas. Stuporus sukelia haliucinacijos, o kova su struporais, veda prie susinaikinimo (s?moningumo ?viesos sav?s sunaikinimo). Nes kova su stuporu, tai kova su savo pa?io dalimi, per klaid? priimta, kaip svetima (prie?u)?
Smegenys arba atmintis. ?iuolaikin? medicina konstatuoja fakt?, kad visos ligos nuo nerv?. Bet ne?rodo ?io teiginio moksli?kai. Tai tik ?iuolaikini? gydytoj? prielaida. Kuri remiasi milijonais placebo pagijimo atvej?. Tame tarpe ir nuo lig? pripa?int? mirtingomis ir nepagydomomis: v??io, aids, gerybiniai augliai, raupsai ir kt. Gydytojai laiko smegenys vis? pana?i? savigydos i?gydym? fenomen? ?altiniu. Ta?iau ?iuolaikin?s medicinos ?mogaus smegen? tyrin?jimai pateko ? aklaviet?. Medicina gali tik i?ori?kai steb?ti smegenis. Ir negali ?sigilinti ? j? darbo principus ir tuo labiau valdyti jas i? i?or?s. Ta?iau senov?s ri?i jau seniai perprato tuos principus. Perprato vienyb? ir viso k?no vienov?s nedalum?, kuri nedaloma dalimis, kaip tai padar? ?iuolaikin? medicina. O yra vieninga ir nedaloma atminties saugykla – alaija. Aplink stebint? nemirting? Az jezm (Аз езьм) b?ties centr?. A? negai?insiu savo laiko ?iuolaikin?s medicinos kritikai, tai tu??ias ir bevertis u?si?mimas. Geriau a? jus palyd?siu ? paslapting? j?s? vidin?s visatos pasaul? – j?s? atmint?. Kurioje j?s Dievas. Ir per?j? per j? j?s savaranki?kai i?taisysite visas problemas, kurias ten rasite. Sukursite dievi?k? savigydos stebukl?, pagal j?g? lygi? Kristaus ir kit? ?vent?j? stebuklams.
Taigi, pirmiausia apsispr?skime d?l s?vok?. J?s turite save patirti kaip steb?toj?, tai pagrindin? ir centrin? s?lyg?. Pirmas prabudimas ? realyb? ir pirmas u?tikrintas ?ingsnis link susitikimo su visu stebuklingu. Pabandykite tiesiog dabar atid?iai ir nuosekliai pasteb?ti:
1. steb?kite, kur ?i?ri akys? Pa?ym?kite atmintyje, kad j?s valdote jas ir nukreipiate jas ? be kuriuos jus dominan?ius aplinkinius daiktus. Ir stebite juos kiek norite, ir pa?ymite savo vizualin?je atmintyje tai, k? stebite.
2. steb?kite, k? girdi ausys? Pa?ym?kite atmintyje, kad j?s valdote jas ir nukreipiate jas ? bet kuriuos aplinkui esan?ius garso ?altinius. Ir stebite juos kiek norite, ir pa?ymite, savo audialin?je atmintyje tai, k? stebite.
3. steb?kite, k? daro j?s? k?nas? Pa?ym?kite atmintyje, kad j?s valdote k?n? ir atliekate juo bet kokius jus dominan?ius judesius. Ir stebite juos kiek norite, ir pa?ymite, savo taktilin?je atmintyje tai, k? stebite.
4. steb?kite, k? u?uod?ia j?s? nosis. Pa?ym?kite atmintyje, kad j?s u?uod?iate tik tuos kvapus, kuriuos norite u?uosti ir steb?ti. Ir stebite juos kiek norite, ir pa?ymite, savo uosl?s atmintyje tai, k? stebite.
5. steb?kite, k? jau?ia j?s? lie?uvis ir burnos ertm?? J?s jau?iate tik tuos skonius, kuriuos norite jausti ir steb?ti. Ir stebite juos kiek norite, ir pa?ymite, savo skonio atmintyje tai, k? stebite.
6. steb?kite, kaip veikia j?s? vaizduot?? J?s imate i? vizualin?s atminties daikto atvaizd?, pavyzd?iui, kamuol?. Imate i? taktilin?s atminties kamuolio jutim? – guminis. Imate i? audialin?s atminties ?leps?jimo ? grindis gars?. Imate i? vizualin?s atminties mamos atvaizd?.
Dabar apjungiate visus atvaizdus ir matote paveiksl?: mama dau?o gumin? kamuoliuk? ? grindis. Dabar j?s ?it? jau sukurt? paveiksl? galite patalpinti aplinkin?je erdv?je, kaip norite j? padidinti arba suma?inti. Pavyzd?iui, ?ita mama gali ?aisti kamuoliuku j?s? miesto centrin?je aik?t?je ir u?imti j? vis?! Arba ?aisti ant j?s? delno. Ir dabar j?s galite ten palikti ?it? vaizd?, arba i?trinti j? visi?kai, v?l atlaisvinant erdv?, kuri? ?itas vaizdas betiksliai u??m?. Taigi, ?sivaizduojama atmintis – tai tu??ia erdv? aplink jus, kur j?s talpinate j?s? sukurtus j?s? asmenin?s realyb?s atvaizdus. ?sivaizduojamoje atmintyje j?s kuriate visk? ko pageidaujate. Visk?, kas ?manoma j?s? k?rybinei fantazijai. K?ryba nuo ?od?io K?R?JAS. ?sivaizduojamoje atmintyje j?s kuriate ro?ines pilis ir tamsius koridorius, ten j?s kuriate ateities, dabarties ir praeities ?vykius. Taigi, matome, kad ?mogaus atmintis – tai daikt? atspaudai, gauti per penkis jutimo organus ir vaizduote, ir i?d?styti erdv?je, kuri supa stebint? ?mogaus centr? Az jezm (Аз езьм). Kuo gi stebi steb?jimo centras? Paimkim pie?tuk?, ir pa?i?r?kime ? j?. Mes matome, kad pie?tukas, i?siskiria i? aplinkin?s realyb?s d?mesiu. Pana?iai, kaip ?ibintuv?lio spindulys, ap?vie?ia tamsoje visk?, kur papuola jo spindulys. Analogija absoliu?iai tiksli. Kol j?s fokusuojate d?mesio spindul? ties pie?tuku, j?s jau neap?vie?iate tuo spinduliu likusius daiktus. Tai yra tiesiog j? nematote, kaip nematytum?te tamsoje neap?viest? ?ibintuv?lio spinduliu daikt?. ?oninis reg?jimas visus daiktus suvokia i?plautai ir neai?kiai, pana?iai, kaip pusiau ap?viestus daiktus, esan?ius aplink ?ibintuv?lio spindul?, mirgan?ioje prieblandoje. Taigi, visi?ka analogija savaime akivaizdi. Kad steb?tojas i?spinduliuoja spindul? pana?? savo spinduliuojamomis savyb?mis ?viesai. Ta?iau, tai dar ne visos spindulio savyb?s, kuris i?eina i? stebin?io centro Az jezm. Jis ne tik ap?vie?ia daiktus, jis gali juos fotografuoti ir saugoti (j?gos savyb?) nuotraukas atmintyje – valios pastangomis prisiminti. I?traukti i? atminties atspaudus ir surinkti i? j? naujus atspaudus – valios pastangomis kurti ?sivaizduojamus objektus. Ir projektuoti erdv?je surinktus ?sivaizduojamus objektus – valios pastangomis spinduliuoti (energijos savyb?). D?mesio spindulys nukreipiamas steb?tojo valingomis pastangomis. Tai savaime akivaizdus faktas. D?mesio spindulys nukreipiamas Az jezm centro valia ir pagal jo valing? komand? – nor? steb?ti. Tokiu b?du ?mogus susidaro i? sekan?i? dali?, stebim? i? savo Az jezm centro.
Steb?tojas (Az jezm), absoliu?iai nestebimas b?ties centras, grynas steb?tojas.
D?mesio spindulys – energetinis j?gos spindulys (ap?vie?ia, i?saugo arba performuoja).
Penki suvokimo organai: rega, klausa, skonis, lietimas ir uosl?.
Penki atminties skyriai: erdv?s, kuriose i?saugoti penki? jutimo organ? atspaudai, valia prievarta ten laikomi.
I?orinis pasaulis, stebimas per penkis jutimo organus.
Ir tu??ia erdv?, stebima i? centro – vaizduot?s erdv?.
Viskas, daugiau n?ra nieko stebimo. Kaip matome, ?mogus i? vidaus labai paprastai sudarytas. Visai ne taip sud?tingai, kaip tai stebi ?iuolaikin? medicina i? i?or?s.
Centras, spinduliuojantis energetin? spindul? nestebimas pagal nutyl?jim?, jis grynas steb?tojas. Spindulys – energija, taip pat nestebima, nes turi grynos ?viesos ir energijos prigimt?, o gryna ?viesa nematoma. I?orinis pasaulis – matomas, bet n?ra ?mogaus dalimi, nes ?mogus nejau?ia skausmo, kai jis griaunamas. Lieka tik viena – atmintis! Atspaudai, centro Az jezm valia, prievarta laikomi aplink save – ?tai kas yra skausmo prie?astis. O pa?iu skausmu, j? prievartinis sunaikinimas pa?aline valia, be centro Az jezm centro valios. Tokiu b?du manim, Sne?ko R. A. absoliu?iai ?rodyta, kad viskas, kas ?moguje junta skausm? niekas kitas, kaip atminties atspaudai. Nesvarbu kaip tai atrodo i?or?je, ?mogaus k?nas ar gyv?no, i? vidaus – tai tik daugyb? atminties atspaud?. Prievarta laikom? b?tyb?s valios centru Az jezm.
Dabar galima lengvai atsakyti ? visus klausimus apie skausm? ne tik fizin?, bet ir sielos. Jeigu viskas, k? ?mogus jau?ia yra jo ASMENIN? atmintis. Tai k?nas ir viskas kas gali skaud?ti – tai ne kas kita, kaip atminties sutir?t?jimai, i? i?or?s stebimi, kaip ?mogaus materialus apvalkalas, aplink jo valios centr?, j?gos spinduliu valdomas ir manipuliuojamas. Pana?iai, kaip j?gos spindulys manipuliuoja atminties objektais juos perkeldamas, taip pat ?is spindulys valdo ir vis? ?mogaus k?n?. Esan?iu niekuo kit?, kaip kr?va atminties atspaud? – protu juosta (Sne?ko terminas). K?nas pana?us ? did?iul? ti?kal? (kr?v? energetini? atspaud?), juo pa?iu sukurt? aplinkui Az jezm centr?. Godumu aplink save i?laikyti, kaip galima daugiau objekt? arba j? atspaud?. Nenoras juos paleisti arba i?tirpdyti juos erdv?je. Prisiri?imas prie toki? atspaudu ir yra esmin? vis?, stebin?io centro Az, skausm? prie?astimi. Nei centras, nei j?gos spindulys negali sirgti, nes jie nemirtingi – gryna energija. Bet centras patiria kan?i?, kuomet jis netenka mylimo atspaudo (k?no dalies), arba mylimo ?aisliuko i?oriniame pasaulyje.
Taigi, skausmas ir kan?ia – tai pa?aline valia arba vidiniu stuporu atminties atspaud? dalinis sunaikinimas, surinkt? ir prievarta laikom? ?mogaus valios centru Az jezm.
Na, su prievartiniu valingu ?siki?imu viskas ai?ku. Tai sm?giai per k?n? (atminties ti?kal?) i??aukiantys traumas ir dali? atply?im?, k?no l??ius ir kt. Sm?giai per emocinius atspaudus, su kuriais Az jezm centras susitapatin?s: prasivard?iavimai, ??eidimai, keiksmai, grasinimai, nemaloni? etike?i? kabinimas ir kt.
I?orinis prievartinis ?siki?imas lengvai likviduojamas paprastu valios j?gos atkir?iu.
O kas yra vidinis stuporas? Kaip gi taip ?vyksta, kad ?mogus sunaikina save! Bando u?mu?ti ne tik savo atminties ti?kal?, o pat? nemirting? Az jezm centr?. Pats i? sav?s atima galimyb?, savo valia manipuliuoti savo nuosavu j?gos spinduliu. ?ia jau tikrai jokiu i?oriniu ?siki?imu nepad?si, nes pats nemirtingas Az jezm centras nusprend? pats save i?naikinti. I? ties? ne?vykdoma u?duotis am?iams – am?inas stuporas, am?inas kent?jimas. Am?inas pragaras sukurtas pa?iu sau pa?iam!!! Patyrin?sim smilkiau stuporo fenomen? – ne?manomo, ta?iau be galo kankinan?ios nemirtingojo savi?udyb?s, kuri t?sis am?inai.
Stuporas – vis? proto ir, vadinasi, k?no pagrindas.
