Stresas, neuroz?, nu?i?r?jimai, aps?dimas
Повилас
29 янв 2010
Autorius meistras Neto
Stresas ir neuroz? - skirtumai ir pana?umai. Pagadinim? (порчи), nu?i?r?jimo, aps?dimo fenomenai.
Stresas ir neuroz? – skirtingos proto b?senos ir, vadinasi, ?mogaus k?no. Neuroz? – tai nenor?jimas paleisti prisiminimus apie jau ?vykusius ?vykius. Neuroz? negydoma, kaip ir stresas. Nes ir neuroz?, ir stresas, tai pa?io ?mogaus valingo aktyvumo pasekm?. O valios aktyvumas negali b?ti ?takojamas jokiu i?oriniu poveikiu. ?mogus turi ?sis?moninti ir padaryti mentalin? veiksm?, pakeisti savo m?stymo program? – ?sitikinim? (minties form?). Kitaip jis suks t? liguist? minties form? v?l ir v?l, ir, tuo pa?iu, nuolatos laikys j? atmintyje ir prote.
Neuroz? – tai prisiminimai apie nemalon? ?vyk?. O stresas – tai nemalonaus ?vykio laukimas, kuriam ?mogus mentaliai arba fizi?kai nepasiruo??s. Pavyzd?iui: neuroz? – prisiminimas apie prievart?, mirt?, traum?; stresas – patikrinimo, egzamino, pasirodymo, kuriam nepasiruo??s, laukimas.
Neuroz? galima tik pamir?ti, labai teisingai sako: „laikas gydo“. Ir tai teisinga, jeigu ?mogus t?s? aktyv? gyvenimo b?d?, jo atmintis, b?dama ne berib?, automati?kai i?trina bever?i? atmint? apie praeit?, nes yra ?sitraukusi ? naujus ir naudingus informacinius srautus. Jeigu ?mogus neveda aktyvaus gyvenimo b?do ir blokuoja d?mes? nuolat sukdamas vien? traumuojan?i? minties form?, jis gali neuroz?je likti vis? gyvenim?. Ta?iau tai jo savanori?kas pasirinkimas, gyventi gyvenim? su naujov?mis arba be pabaigos sukti praeit? – gyventi praeitimi. Gyventi praeitimi ir yra neuroz?. Kadangi prisiminimai apie praeit? gali tur?ti ?vair? atspalv?, tame tarpe ir teigiam?, tai neuroz? gali b?ti ir pozityvi. Kaip tai ?manom?? Labai paprastai, ?mogaus d?mesys blokuojamas pozityviu prisiminimu ir ?mogus jau negali b?ti pilnaver?iai aktyvus realyb?je. Jis gali s?d?ti ir pasyviai mintyse steb?ti praeit?, ?ia pat nepasteb?damas objektyvios realyb?s ir nereaguodamas ? objektyvi? realyb?. Senov?je neuroz? vadino pagadinimu (порча), po to hipochondrija. Svarbiausia k? reikia suprasti, tai ne ?od? nurodant? ? rei?kin?, o pa?io rei?kinio prigimties mechanizm?. Mechanizmas paprastas, d?mesio gale gali b?ti tik 1 informacijos vienetas – tai informacijos porcijos perdavimo per d?mes? ?statymas. Jeigu 1 porcija pakibo, tai d?mesio perdavimas per d?mesio spindul? tampa visi?kai ne?manomas. Tai pana?u ? tai, kai j?s ranka ?sikabinote ? vien? daikt? ir nenorite jo paleisti. Tokiu b?du j?s jau nebegal?site ranka paimti kito daikto. Ne?manoma vienalaiki?kai ranka paimti 2 daiktus (tarkim 10 cm kamuolius), taip ir d?mesys negali laikyti vienalaiki?kai 2 informacijos vienetus (minties objekt?, sfer?, form?). Jeigu informacijos perdavimas per d?mes? blokuojamas, tai blokuojamas ir d?mesys, kaip u?kim?tas vamzdis. Per d?mesio spindul? nebeteka valingi impulsai i? valios centro Az jezm (Аз езьм) link periferijos ? prot? ir toliau ? k?n?. Ir k?nas, ir protas tampa nejudr?s. Tokia b?sena vadinama katalepsija – mieguistu paraly?iumi. ?mogus tarsi sapnuoja nemiegodamas, susikaup?s ties viena minties forma, kuri kaip skuduras vamzdyje, blokuoja vamzd? – d?mesio spindul?. Jeigu ?mogus derina savo elges? prie vienos id?jos (minties formos), tok? elges? vadiname aps?dimu.
Nu?i?r?jimo fenomenas – kai ?mogus darbo metu atitraukia d?mes? nuo darbo proceso (nuosekli? veiksm? atlikimo) ? ?al?, jis akimirksniu prarand? s?moning? proceso kontrol?. Kartais pasekm?s b?na skaud?ios. Pavyzd?iui: kalant vin? j?s? d?mes? atitrauk? ir j?s galite trenkti sau per pir?t?; atitrauk? vairuotoj? nuo kelio steb?jimo ir judanti transporto priemon? liko be kontrol?s, ir gali atsitrenkti ? kit? ma?in? ar p?st?j?. Tokiu b?du – nu?i?r?jimas – tai laikinas d?mesio atitraukimas, s?moningai atliekamo veiksmo momentu. Pagadinimas (порча) – tai ilgalaikis d?mesio u?dengimas minties forma. Neuroz? – ilgalaikis d?mesio u?dengimas minties forma apie praeit?. Stresas – d?mesio u?dengimas minties forma apie ateit?, art?jant? ?vyk?. Stresas gali b?ti ir teigiamas – vestuvi? ar pasimatymo laukimas.
Tokiu b?du galime trumpai apibendrinti. D?mesio u?dengimas yra neadekvatus objektyviai realybei. Ir trukdo laisvai informacijai tek?ti tarp ?mogaus valios Az jezm (Аз езьм), objektyvios k?no realyb?s („a?“) ir subjektyvios proto („A?“) realyb?s. Informacinio srauto blokavimas yra momentinis vis? ?mogaus dali? Az jezm (Аз езьм), A? ir a? (valios, proto ir k?no). Ilgalaikis ir nes?moningas d?mesio u?dengimas yra patologin? b?sena, privedanti prie u?sit?susio struporo – katalepsijos.
Stresas ir neuroz? - skirtumai ir pana?umai. Pagadinim? (порчи), nu?i?r?jimo, aps?dimo fenomenai.
Stresas ir neuroz? – skirtingos proto b?senos ir, vadinasi, ?mogaus k?no. Neuroz? – tai nenor?jimas paleisti prisiminimus apie jau ?vykusius ?vykius. Neuroz? negydoma, kaip ir stresas. Nes ir neuroz?, ir stresas, tai pa?io ?mogaus valingo aktyvumo pasekm?. O valios aktyvumas negali b?ti ?takojamas jokiu i?oriniu poveikiu. ?mogus turi ?sis?moninti ir padaryti mentalin? veiksm?, pakeisti savo m?stymo program? – ?sitikinim? (minties form?). Kitaip jis suks t? liguist? minties form? v?l ir v?l, ir, tuo pa?iu, nuolatos laikys j? atmintyje ir prote.
Neuroz? – tai prisiminimai apie nemalon? ?vyk?. O stresas – tai nemalonaus ?vykio laukimas, kuriam ?mogus mentaliai arba fizi?kai nepasiruo??s. Pavyzd?iui: neuroz? – prisiminimas apie prievart?, mirt?, traum?; stresas – patikrinimo, egzamino, pasirodymo, kuriam nepasiruo??s, laukimas.
Neuroz? galima tik pamir?ti, labai teisingai sako: „laikas gydo“. Ir tai teisinga, jeigu ?mogus t?s? aktyv? gyvenimo b?d?, jo atmintis, b?dama ne berib?, automati?kai i?trina bever?i? atmint? apie praeit?, nes yra ?sitraukusi ? naujus ir naudingus informacinius srautus. Jeigu ?mogus neveda aktyvaus gyvenimo b?do ir blokuoja d?mes? nuolat sukdamas vien? traumuojan?i? minties form?, jis gali neuroz?je likti vis? gyvenim?. Ta?iau tai jo savanori?kas pasirinkimas, gyventi gyvenim? su naujov?mis arba be pabaigos sukti praeit? – gyventi praeitimi. Gyventi praeitimi ir yra neuroz?. Kadangi prisiminimai apie praeit? gali tur?ti ?vair? atspalv?, tame tarpe ir teigiam?, tai neuroz? gali b?ti ir pozityvi. Kaip tai ?manom?? Labai paprastai, ?mogaus d?mesys blokuojamas pozityviu prisiminimu ir ?mogus jau negali b?ti pilnaver?iai aktyvus realyb?je. Jis gali s?d?ti ir pasyviai mintyse steb?ti praeit?, ?ia pat nepasteb?damas objektyvios realyb?s ir nereaguodamas ? objektyvi? realyb?. Senov?je neuroz? vadino pagadinimu (порча), po to hipochondrija. Svarbiausia k? reikia suprasti, tai ne ?od? nurodant? ? rei?kin?, o pa?io rei?kinio prigimties mechanizm?. Mechanizmas paprastas, d?mesio gale gali b?ti tik 1 informacijos vienetas – tai informacijos porcijos perdavimo per d?mes? ?statymas. Jeigu 1 porcija pakibo, tai d?mesio perdavimas per d?mesio spindul? tampa visi?kai ne?manomas. Tai pana?u ? tai, kai j?s ranka ?sikabinote ? vien? daikt? ir nenorite jo paleisti. Tokiu b?du j?s jau nebegal?site ranka paimti kito daikto. Ne?manoma vienalaiki?kai ranka paimti 2 daiktus (tarkim 10 cm kamuolius), taip ir d?mesys negali laikyti vienalaiki?kai 2 informacijos vienetus (minties objekt?, sfer?, form?). Jeigu informacijos perdavimas per d?mes? blokuojamas, tai blokuojamas ir d?mesys, kaip u?kim?tas vamzdis. Per d?mesio spindul? nebeteka valingi impulsai i? valios centro Az jezm (Аз езьм) link periferijos ? prot? ir toliau ? k?n?. Ir k?nas, ir protas tampa nejudr?s. Tokia b?sena vadinama katalepsija – mieguistu paraly?iumi. ?mogus tarsi sapnuoja nemiegodamas, susikaup?s ties viena minties forma, kuri kaip skuduras vamzdyje, blokuoja vamzd? – d?mesio spindul?. Jeigu ?mogus derina savo elges? prie vienos id?jos (minties formos), tok? elges? vadiname aps?dimu.
Nu?i?r?jimo fenomenas – kai ?mogus darbo metu atitraukia d?mes? nuo darbo proceso (nuosekli? veiksm? atlikimo) ? ?al?, jis akimirksniu prarand? s?moning? proceso kontrol?. Kartais pasekm?s b?na skaud?ios. Pavyzd?iui: kalant vin? j?s? d?mes? atitrauk? ir j?s galite trenkti sau per pir?t?; atitrauk? vairuotoj? nuo kelio steb?jimo ir judanti transporto priemon? liko be kontrol?s, ir gali atsitrenkti ? kit? ma?in? ar p?st?j?. Tokiu b?du – nu?i?r?jimas – tai laikinas d?mesio atitraukimas, s?moningai atliekamo veiksmo momentu. Pagadinimas (порча) – tai ilgalaikis d?mesio u?dengimas minties forma. Neuroz? – ilgalaikis d?mesio u?dengimas minties forma apie praeit?. Stresas – d?mesio u?dengimas minties forma apie ateit?, art?jant? ?vyk?. Stresas gali b?ti ir teigiamas – vestuvi? ar pasimatymo laukimas.
Tokiu b?du galime trumpai apibendrinti. D?mesio u?dengimas yra neadekvatus objektyviai realybei. Ir trukdo laisvai informacijai tek?ti tarp ?mogaus valios Az jezm (Аз езьм), objektyvios k?no realyb?s („a?“) ir subjektyvios proto („A?“) realyb?s. Informacinio srauto blokavimas yra momentinis vis? ?mogaus dali? Az jezm (Аз езьм), A? ir a? (valios, proto ir k?no). Ilgalaikis ir nes?moningas d?mesio u?dengimas yra patologin? b?sena, privedanti prie u?sit?susio struporo – katalepsijos.
Повилас
29 янв 2010
Autorius meistras Neto
Streso teorija
?vadas
Knyga para?yta tokiu principu: stebimas rei?kinys, jo praktinio tyrin?jimo konkret?s klausymai, konkretus praktinis eksperimentas su ?iuo rei?kiniu, daugkartinis eksperimento pakartojimas, rezultat? apibendrinimas ir stabili? d?sningum? paie?ka, atrasto d?sningumo formulavimas, atrasto d?sningumo praktinio panaudojimo galimyb?.
?it? knyg? para?iau tam, kad ?mon?s atsikratyt? streso ir kit? su juo suri?t? problem?. ?mogus negali atsikratyti ka?ko g?sdinan?io, apgaubtu fantomo paslaptimi, nepasiduodamo praktiniams tyrin?jimams ir tod?l nepa?eid?iamo. Daugumai ?moni? ?odis „stresas“ nieko konkretaus nerei?kia. Tai fantomas. Geriausiu atveju, ?mon?s i?gird? ?? ?od? pradeda prisiminti arba ?sivaizduoti ka?kokius savo gyvenimo ?vykius, suri?tus su baime, skausmu ir kitomis baisyb?mis. Iki ?ios dienos niekas negal?jo tiksliai ir moksli?kai apib?dinti streso s?vok?. ?itoje knygoje a? duosiu konkret? apib?dinim?. Pademonstruosiu konkre?ias streso prie?astis, apra?ysiu vis? jo atsiradimo mechanizm?, kad ?mon?s suprastu ir bebijot? ?ito „?v?ries“. I?mokysiu panaudoti stres?, kaip energijos ir j?gos ?altin?, o ne tik atsikratyti jo. Pakeitus streso energij?, j?s? gyvenime, ? teigiam? k?rybi?k? darb?, j?s, ai?ku, nepateksite ? roj?, bet pakelsite savo gyvenim? ? labiau tobul? ir nuostab? ?ia ir dabar b?ties lyg?.
Pirmasis antimaterialus Sne?ko R. A. d?snis (materiali? ?vyki? absoliutaus nuoseklumo d?snis). 1998 metais manim buvo atrastas absoliutus b?ties D?snis. Absoliutus, tai, yra, neturintis joki? i?im?i? apskritai. Idealus ir be priekai?t? savo gro?yje. Tai pirmas d?snis, kurio negalima pavadinti tik fiziniu ir materialiu, santykiniu, turin?iu ribas, u? kuri? jis neveikia. Tame yra jo unikalumas, lyginant su kitais anks?iau atrastais ?statymais) fizikos, chemijos ir kit? moksl?. Jis tiesiogiai palie?ia ?mogaus S?mon? ir jo vali?. Kad akivaizd?iau jums pademonstruoti ir apra?yti j?, prad?siu nuo eksperimento. Atlikit j? tiesiog dabar ir ?sitikinkite, kad ?statymas galioja bet kuriam ?mogui, be i?lyg?. Tai i? tikr?j? d?sningumas, kurio ?mon?s anks?iau nebuvo pasteb?j? ir apra??. ?mon?s aklai nenor?jo pasteb?ti, tokios akivaizd?ios ir naudingos savo gyvenimui informacijos.
Vienalaiki?kumo u?duoties eksperimentas, atliktu su ?mogumi.
I?tieskite rank? ? priek? ir vienalaiki?kai pakelkite rank? auk?tyn ir nuleiskite ?emyn. Pradedam. . . Kas su j?s? ranka? Kas su j?s? mintimis? Kas su j?s? jausmais? Dabar atsakykite nuosekliai ? visus ?ituos klausimus. Atsakymus galima numanyti, pavyzd?iui: „nesupratom, ne?vykdoma, mintys sujauktos, jausmai neai?k?s“, arba ka?kaip pana?iai, ir ranka arba nusileis, arba ?sitempusi liks kab?ti, arba kar?tligi?kai bandys i?karto u?imti dvi pozicijas, maksimaliai trumpiausiu laiko periodu (priklausomai nuo ?mogaus, su kuriuo atliekamas eksperimentas).
Tai labai svarbus faktas ir jis matomas bet kuriam i?oriniam steb?tojui. Bet kokiam ?mogui galima duoti daugyb? ne?vykdom? u?duo?i?. Ir kiekvien? kart? jis arba bej?gi?kai atsipalaiduos, arba ?sitemps statin?je pad?tyje (tokioje pozoje, kurioje jis gavo ne?vykdom? u?duot?), po to ranka prad?s kar?tligi?kai u?imti tai vien?, tai kit? pozicij? – dreb?s. Viskas, daugiau n?ra variant?, viso j? trys. Ne?vykdoma u?duotis. Taip, fiziniai rankai, fizinio k?no daliai ne?vykdoma. bet ar vaizduotei ?vykdoma? Tai klausymas, ? kur? a? atsakiau vienareik?mi?kai, atlik?s antr? eksperiment?. ?tai jo esm?. Dabar taip pat i?tieskite ? priek? rank? ir ?SIVAIZDUOKITE, kad j?s? ranka vienalaiki?kai pakyla ? vir?? ir leid?iasi ?emyn. Vienas, du, trys pradedam. . . Pavyko? Lengvai ir ne?sitempiant j?s ?sivaizdavote kaip j?s? ranka susidvejino ? dvi vienodas ?sivaizduojamas rankas! Kas su j?s? ranka? Kas su j?s? mintimis? Kas su j?s? jausmais. Ranka elgiasi lygiai taip pat bej?gi?kai, kaip ir prie? tai buvusiame eksperimente, ta?iau atpalaiduotai, tingiai atsitapatinusiai. N?ra ?tampos, jausmai malon?s, mintys ai?kios. Taigi, i?vada: ?mogus vien? ir t? pa?i? u?duot? (vienalaiki?k? rankos sudvejinim?) gali atlikti vaizduot?s lygmenyje. Ir negali ?vykdyti fizinio k?no lygmeny. I?im?i? n?ra. ?domus d?sningumas. . . Vienas ?mogus, viena u?duotis, vienas veiksmas, rezultate gauname du visi?kai prie?ingus emocinius rezultatus. Akivaizdus paradoksas. ?ioje energetin?je grandin?je, lieka tik vienas vienareik?mi?kai neapibr??tas kintamasis – „?mogus“ (nemokslinis ?odis, neai?kus, nekonkretus, gin?ytinas; likusieji negin?ytini ir nuolatiniai (const) pagal u?duoties s?lygas. Visas eksperimentas sudaryta tik i? dviej? dali?: „?mogus“ ir viena vienalaiki?ko veiksmo u?duotis. Viskas, daugiau nieko tyrin?jamo n?ra. Akivaizdu, kad paradokso esm? pasl?pta „?mogaus“ sampratoje, nes konstanta abejoti negalime. ?mogus n?ra vientisas – tai kintamasis, kuris atliekant vien? ir t? pa?i? u?duot?, veda prie dviej? prie?ing? b?sen?. Vienai dalis – „ ?mogaus“ fizinis k?nas absoliu?iai negali ?vykdyti vienalaiki?kai veiksmo. O antra dalis – „?mogaus“ vaizduot?, absoliu?iai gali. Jeigu „?mogus“ b?t? vientisas ir nedalus, tai jis gal?t? atlikti ?ias ne?vykdomas vienalaiki?kumo u?duotis tiek k?nu, tiek ir vaizduote. Bet negali. Ir tai realus faktas, patvirtintas t?kstan?iais eksperiment?. Kokia i?vada? Yra tik viena i?vada – padaryti prielaid?, kad ?mogus ne vientisas, o pasidalin?s ? dvi vientisas dalis. Turin?ias prie?ingas praktines savybes, atliekant bet kuri? vienalaiki?kumo u?duot?. Nes atliekant bet kok? kiek? eksperiment?, visada stebime du prie?ingus rezultatus: k?nas negali ?vykdyti u?duoties, o vaizduot? visi?kai lengvai ?vykdo. ?itas eksperimentas ?rodo, kad „?mog?“ sudaro dvi dalys, turin?ios tiesiog prie?ingas savybes (kokybes)! ?itos dvi dalys: K?NAS (materiali dalis) ir S?MON? (antimateriali dalis). Anti – materiali dalis (s?mon?) – tai prie?inga savo galimyb?mis ?vykdyti vienalaiki?kumo u?duotis, materialiai daliai – fiziniam k?nui. B?tent su ?itomis „?mogaus“ dalimis, mes atlikome, su viena ir ta pa?ia u?duotimi (const), nuodugnius ir pakartotinus eksperimentus. Visada besibaigian?ius vienu ir tuo pa?i? rezultatu (const). Rezultatas nuolatinis, nekintantis ir negin?ytinas. Bet koks planetos ?mogus gali patikrinti ir patvirtinti, be joki? i?lyg?. Tai absoliutus d?sningumas. Nepriklausomas nuo laiko, vietos, ras?s ir kit? matom? prie?as?i?. Vienalaiki?kumo u?duotis – ne?vykdoma k?nu ir lengvai ?vykdoma vaizduote! ?tai dvi eksperimentuojant matomos ?mogaus dalys. I? kokia gi i? ?i? dali? ?mogus? Tai sekantis loginis klausimas, kuris kyla esant dviems „ ?mogaus“ dalims. Kuri gali autonomi?kai i?mintingai egzistuoti ir s?moningai valingai veikti? Be kalb? ai?ku, kad tai ta dalis, kuri yra labiau tobula ir labiau reik?minga. Galinti akimirksniu atlikti vienalaiki?kumo u?duotis. ?ita „?mogaus“ (vaizduot?s) dalis yra vedanti, o ma?iau tobula (k?nas) vedamoji. Taigi, turime – k?n? ir s?mon? (valdan?i? vaizduot?). S?mon? veda k?n? per vaizduot? – ?it? visum? mes vadiname „?mogumi“. Be to S?MON? – visagal? ?mogaus dalis. Eksperimentas ?rodo ?ios dalies galimyb? lengvai spr?sti BET KOKIAS vienalaiki?kumo u?duotis. K?nas – vedamoji ?mogaus dalis, absoliu?iai ne?gali spr?sti vienalaiki?kumo klausymus.
Praktinio eksperimento su vienalaiki?kumo u?duotimi i?vados.
Su vaizduote viskas ai?ku – ji gali ?vykdyti absoliu?iai bet koki? vienalaiki?kumo u?duot? (?rodyta eksperimentu). K?nas absoliu?iai negali, net pa?ios elementarios vienalaiki?kumo u?duoties (?rodyta eksperimentu). Jeigu vienalaiki?kumo u?duotis – k?nui, tai pa?aidos akmuo (eksperimentas, tai ai?kiai ?rod?), tai visi?kai akivaizdu, kad jis gali veikti tik NUOSEKLIAI, spend?iant vienalaiki?kumo u?duotis! Vienalaiki?kumo u?duotis k?ne sukelia tik tris eksperimentuose stebimas b?senas, ?tai jos (pavyzdys, i?tiesta ranka):
1. Ranka bej?gi?kai nusvyra.
2. Ranka ?sitempusi sustingsta vietoje (?tampos stiprum? lemia b?tinyb? k?nui ?vykdyti u?duot?. . . papras?iau kalbant, ?vykdyti u?duot? ne?i?rint ? niek?. Pavyzd?iui, mirties baim?).
3. Ranka maksimaliu da?numu bando priimti abi pozicijas – svyruoja arba dreba.
Kas atsitinka su vaizduote, kuomet k?nui duodama vienalaiki?kumo u?duotis? Koks vaizduot?s ry?ys su auk??iau i?vardytomis ?mogaus k?no reakcijomis ? vienalaiki?kumo u?duot??
1. ?mogus visi?kai ramus, vaizduot? neveikli, pasyvi. ?mogus papras?iausiai atpalaiduotai paleid?ia rank?, atsisako net bandyti ?vykdyti pana?i? u?duot?. Nes suvokia, kad k?nas absoliu?iai ne?galus atlikti toki? u?duot?. Jis papras?iausiai ignoruoja duot? u?duot?.
2. ?mogus nes?kmingai bando ?gyvendinti u?duot? valingomis pastangomis, vaizduot? paraly?iuojama, bandydama ?sivaizduoti tokios u?duoties spendim? k?no lygmenyje. Stebime vaizduot?s ir k?no paraly?i?, sukelt? ne?manoma ?vykdyti vienalaiki?kumo k?no lygmeny u?duotimi. A? ??, k?no ir vaizduot?s paraly?i? pavadinau Stuporu – absoliu?iai ne?vykdoma vienalaiki?kumo u?duotimi.
3. Vaizduot? (protas) kei?ia u?duoties s?lygas. U?duotis ignoruojama, ?mogus bando ?gyvendinti vienalaiki?kumo u?duot? nuosekliai, bet maksimaliai greitai, taip dirbdamas ties savo fizini? ir emocini? galimybi? riba. Tai nuleisdamas rank?, tai pakeldamas maksimaliu da?niu – vibruoja.
Taigi, vaizduot?s (proto) ir k?no ry?is akivaizdus. Ir aptikti trys nekintantys vaizduot?s b?viai, atsirandantys k?nui vykdant vienalaiki?kumo u?duot?:
- Vaizduot?s ir k?no paraly?ius – stuporas.
- Vienalaiki?kumo u?duoties ignoravimo b?sena – maksimalus k?no atsipalaidavimas.
- Vienalaiki?kumo u?duoties pakeitimas – maksimali k?no ?tampa.
Kokia ?mogaus emocin? b?sena ?iuose m?s? aptiktose b?senose?
?itos b?senos yra stabilios ir aptinkamos su bet kuriuo tiriamuoju, duodant jam elementari? vienalaiki?kumo u?duot?. Ar aptinkamas d?sningas, stabilus, realiai ?rodomas ry?is, tarp ?it? 3-j? nekintam? ?mogaus b?sen? ir streso? Stresas, psichologijoje ir psichiatrijoje, laikomas b?tent emocine ?mogaus b?sena. Nors, nei ten, nei ten n?ra ai?kaus, konkretaus, vienareik?mi?ko, negin?ijamo eksperimentais ?rodomo apib?dinimo kas yra emocija, emocin? b?sena, ?mogus. A? nesiremsiu nekonkre?iais ?od?iais nekonkre?i? „moksl?“. Nenurodan?i? konkre?iai ? konkret? ir d?sning? rei?kin?, su kuriuo galimas praktinis eksperimentas. Ko negalima aptikti ir steb?ti ?mogaus jutiminiais organais (reg?jimu, klausa, lyt?jimu, uosle, skoniu ir VAIZDUOTE) papras?iausiai neegzistuoja ?mogi?koje realyb?je! Absoliutus faktas. Be abejon?s, ?mogus patiria tik tris b?senas, atlikdamas vienalaiki?kumo u?duotis (toliau, blokuojanti u?duotis, t. y. ?MOGAUS K?NUI ABSOLIU?IAI NE?VYKDOMA ir PARALY?IUOJANTI VAIZDUOT?). Kiti variantai neegzistuoja.
?odis – tai nuoroda ? realiai stebim? daikt? arba rei?kin?. ?is faktas negin?ijamas. Ir negali kelti absoliu?iai joki? abejoni?. Kai i?tariamas ?odis, ?mogui, tai signalas, kvie?iantis j? atlikti tam tikr? darb? – ie?koti to objekto, ? kur? nurod? ?odis. Objekto steb?jimas – tai darbas, ?mogus priima informacij? apie objekt? ? savo atmint?. Negin?ijamas ir akivaizdus faktas. Darbas – tai ?odis, nurodantis stebim? energetin? rei?kin?. ?rodyta eksperimentais, i?matuot? ir apra?yta fizikoje formule. Mechaninis darbas – tai fizinis dydis, kuris yra kiekin? k?no judesio charakteristika. K?nas, tai bet kuris ?mogaus jutimo organais stebimas objektas. Absoliutus negin?ijamas faktas. Informacija – tai objektai (reali? objekt? kopijos), stebimos ?mogaus vaizduote. Absoliutus negin?ijamas faktas. Tokiu b?du emocija – tai reakcija ? signal?, konkretus stebimas ?mogaus veiksmas, t. y. ?mogus padaro konkret? darb?. Stresas – tai emocijos maksimumas, ?mogaus vykdomo darbo maksimumas, vedantis prie pilno i?sekimo. I?siai?kin? konkre?ias s?vokas galime t?sti toliau.
Pirmoje b?senoje, visi?kai ignoruojant blokuojan?i? u?duot?, stebim? emocij? (veiksm?, darbo) pa?ymi? n?ra. Ranka, tiesiog be pastang?, veikiama savo paties svorio, nusileid?ia. Vaizduot? taip pat neatlieka jokio darbo.
Antroje b?senoje ranka paraly?iuota ir vykdomas darbas jos i?laikymui horizontalioje pad?tyje. Vaizduot? paraly?iuota, nes negali susidoroti su blokuojan?ia u?duotimi ir atlieka izometrin? (statin?) darb?, ties savo galimybi? riba.
Tre?ioje b?senoje, ranka atlieka darb? (virpantys judesiai). Vaizduot? atlieka darb? – pakei?ia ?mogaus atmintyje u?duoties s?lygas ir steb?dama laukia tokio poky?io rezultat?. ?mogaus atmintis – reali? ar ?sivaizduojam? objekt? kopij? saugykla. S?mon?s stebima vaizduot?je (prote).
I?vados akivaizd?ios:
- Pirma b?sena absoliu?iai negali b?ti stresin?, nes n?ra emocijos (darbo). S?moningai atsisakoma u?duoties.
- Antra b?sena yra visi?kai nes?moninga, d?l stati?kai atliekamo darbo, be jokio matomo ?mogaus jutiminiais organais rezultato, naudojant maksimalias, lygias pagal j?g? ir prie?ingas pagal krypt? pastangas. Naudojama j?ga, ta?iau S?mon? negali steb?ti j? darbo, ir j? valdyti (chaosas, vakuumas, eteris, nes?moningumas, neb?tis, nesteb?jimas). Tai, ?mogaus S?mon?s – steb?jimo centro i?nykimo ta?kas, d?l visi?ko stebimo objekto (vykdomos blokuojan?ios u?duoties rezultato) i?nykimo.
- Tre?ia b?sena yra stresin?. Pagal streso apib?dinim? – maksimaliai ?manomas darbas vykdant blokuojan?i? u?duot? (ne?vykdom? pagal nutyl?jim?)! Kur? ?mogus vykdo S?moningai pakeisdamas, i?kreipdamas vienalaiki?kumo s?lygas. Rezultatas S?moningai matomas, atliekamas darbas – vibruojantys judesiai. Ta?iau laikui b?gant, suma??jus vibruojantiems judesiams, tre?ia b?sena, vis tiek maksimaliai priart?s prie antros. Ranka padidins da?num?, padidinus valingas S?moningas pastangas siekiant b?ti tuo pa?iu metu ir apatiniame ir vir?utiniame ta?ke, bet tai nei?vengimai veda prie amplitud?s ma??jimo ir dreb?jimo. Drebulys, esant maksimaliam valios ?sitempimui, pagrindinis matomas streso po?ymis. Stebimas pas absoliu?iai bet kur? ?mog?. Be to, jeigu valingos pastangos taps absoliu?ios, tai tre?ia b?sena pereis ? antr?! Ranka nutirps, S?mon? i?nyks, tai koma, mirtis, nes?moningumas – statin? j?g? pusiausvyra, be matom? darbo ?enkl?, atsirandanti bandant ?vykdyti blokuojan?i? u?duot?.
Mes padar?me gana ?domi? i?vad?. Bet kokia valinga S?moninga primygtina pastanga ?vykdyti blokuojan?i? u?duot?, nei?vengiamai veda prie visi?ko nes?moningumo! Tuo momentu, kai yra visi?ka pusiausvyra tarp prie?ingai nukreipt? j?g?, sukelian?i? rankos vibracijas, S?mon? (Аз езьм ) prarandama. Ne?vykdoma u?duotis, tiesiog, suryja steb?toj? (S?mon?), kuris vis tik u?siman? valingomis pastangomis j? ?vykdyti. Vadinasi: pirma b?sena – visi?kas blokuojan?ios u?duoties ignoravimas yra am?inas gyvenimas. Charakterizuojamas maksimaliu S?moningumu (geba steb?ti, budrumu). S?mon?s (steb?tojo) b?vimas – tai ir yra b?tis, gyvenimas. Be to, am?inas, nes blokuojan?ias u?duotis steb?tojas S?moningai visi?kai ignoruoja. Ir galimyb?, kad bus bandoma ?vykdyti blokuojan?i? u?duot?, vedan?ios gal? gale prie visi?ko nes?moningumo, pirmoje b?senoje, lygi nuliui. Tre?ioje b?senoje s?mon?s b?sena nestabili. Kuo labiau nukreipiam valingas pastangas blokuojan?ios u?duoties vykdymui, stebimas vibruojan?ios rankos da?nio did?jimas ir amplitud?s ma??jimas, S?mon? proporcingai ma??ja iki pat i?nykimo! Su vibracij? i?nykim?, i?nyksta ir S?mon?, tre?ia b?sena tampa antra.
D?sningumas absoliu?iai nustatytas! Stresas yra bet koks bandymas ?vykdyti blokuojan?i? (ne?vykdom?) u?duot?, nei?vengiamai vedantis ? nes?moningum?.
Streso s?voka
Stresas (baim?, drebulys, ne?vykdomo laukimas) – valinga pastanga ties k?no galimybi? rib? i?spr?sti ne?vykdom? (blokuojan?i?) u?duot?, su daliniu ar pilnu S?moningumo (gebos S?moningai steb?ti jutiminiais organais) netekimu.
Tai tikslus apib?dinimas. Nes i? trij? realiai ?manom? situacij?, tik tre?ia b?sena b?tent ir yra toks bandymas. Pirma ir antra – kra?tutin?s b?senos, tiesiogiai prie?ingi ekstremumai (kra?tutin?s pad?tys) visi?ko s?moningumo ir visi?ko nes?moningumo, su s?lyga, kad ?mogui duodama blokuojanti u?duotis. Blokuojanti u?duotis ne?vykdoma (pagal nutyl?jim?). Ta?iau ?mogus nesuvokdamas ?ito (d?l vienoki? ar kitoki? prie?as?i?) vis d?l to, u?sispyrusiai bando bet kokia kaina ?gyvendinti j?! Veikdamas kaip visi?kai beproti?kas robotas, aps?stas id?ja (?sakymu i? ?alies, ?od?iu arba i? inercijos – susidom?j?s veiksmu). Su visada ?inomu galutiniu rezultatu – S?mon?s netekimu (koma). Atsisakymas vykdyti toki? u?duot?, bet kuriame ??jimo ? stupor? etape, akimirksniu ?jungia S?mon? ir ?mogus pereina ? pirm? b?sen?.
B?sena, kuomet atsisakoma blokuojan?ios u?duoties – norma, gyvyb?, sveikata, energijos ir j?g? pilnatv?.
Antra b?sena, blokuojan?ios u?duoties aps?dimas – koma, mirtis, visi?kas nes?moningumas, visi?kas S?mon?s aps?dimas savo u?sispyrusiu neadekva?iu siekiu, valia ?gyvendinti ne?gyvendinam?, pagal nutyl?jim?, blokuojan?i? u?duot?.
Tre?ia b?sena, ?sitraukimas ? blokuojan?i? u?duot? – stresas, bandymas ?gyvendinti blokuojan?i? u?duot?. Kuris t?siasi, kol S?mon? SAVANORI?KAI neatsisakys vykdyti blokuojan?ios u?duoties arba bus ja pilnai u?valdyta.
Jeigu ?i?r?ti ? ?mogaus S?mon? kaip ? b?t? (gyvenim?), o nes?moningum?, kaip neb?t? (mirt?), tuomet tampa ai?ki vienintel? ?mogaus mirtingumo prie?astis – stresas! ?mogus pats save veda ? mirt?, kuomet pusiau s?moningai ?sitraukia ? blokuojan?ias vienalaiki?kumo u?duotis. Pagrindin? pusiau s?moningumo prie?astis – tai u?duoties s?lyg? PAKEITIMAS, reali? s?lyg? i?kraipymas, kurios ai?kiai ir vienareik?mi?kai nurodo, kad konkreti u?duotis yra ne?vykdoma. ?odis „pakeitimas“ turi daug sinonim?: melas, iliuzija, i?kraipymas, maja (relig.), mara (relig.), melo t?vas (relig). Tokiu b?du, pagrindin? streso prie?astis – tai visuomet melas, reali? fakt? i?kraipymas, objektyvios materialios realyb?s pakeitimas ?sivaizduojama idealia realybe. Nesugeb?jimas ??i?r?ti, kad u?duotis realiai ne?vykdoma, kad ji blokuojanti, realius faktus pakei?iant ?sivaizdavimu. Silpna geba atid?iai, objektyviai, fakti?kai steb?ti – matyti visas u?duoties dalis, veda prie to, kad ?mogus ?sitraukia ? j?. Yra elementarios u?duotys – tai, vienas veiksmas dabarties akimirkoje. Ir yra sud?tingos u?duotys – veiksm? eili?kumas ateities projekcijoje.
Sud?tingos u?duotys sudarytos i? nuosekli? elementari? u?duo?i?. Geb?jimas suskaidyti sud?ting? u?duot? ? elementarias ir tokiu b?du aptikti elementari? blokuojan?i? momentinio vienalaiki?kumo u?duot?, kuri u?simaskavusi sud?tingoje u?duotyje, ir yra menas b?ti be streso. Yra gera patarl?: b?gsi paskui du zuikius, nei vieno nepagausi. Tipin? blokuojanti momentinio vienalaiki?kumo u?duotis. Norisi pridurti, jeigu ir toliau u?sispyrusiai vaikysiesi, ir ?d?si maksimum? valing? (S?moning?) pastang?, tai prarasi gyvyb? (s?mon?). ?mogus, sud?tingoje u?duotyje nerad?s elementarios ne?vykdomos u?duoties, pasmerktas stuporui. Ir privalomas, ir nei?vengiamas esant, bet kokiam stuporui, energetinis deficitas – stresas. ?mogaus gyvenimas – tai nuosekliai ?sivaizduojamame laike besit?sian?i? elementari? u?duo?i? grandin?. Ir prad?j?s nuosekliai realizuoti ?i? grandin?, ?mogus s?kmingai eis iki ?ios grandin?s blokuojan?ios grandies. Ir dabarties realyb?s akimirkoje (praeitis ir ateitis – ?sivaizduojami lakai) u?siblokuos ties j?. Ir jeigu jis neatsisakys visos sud?tingos u?duoties ir bet kokia kaina pabandys realizuoti blokuojan?i? elementari? u?duot? dabarties akimirkoje, i? inercijos, ?kv?ptas ank??iau ?vykdyt? nuosekli? elementari? u?duo?i? s?kme, ?sivaizduodamas, kad yra paj?gus ?gyvendinti bet kuri? u?duot? dabarties akimirkoje, jis pasmerkia save stuporui, kaip pasekm? – stresui; o po to mir?iai. Vienintel? i?eitis – palikti vis? sud?ting? u?duot?. Nesigailint tu??iai prarasto laiko, s?kmingai vykdant prie? tai buvusias elementarias u?duotis, iki pat blokuojan?ios grandies. Stuporas – tai pabaiga, materialiam k?nui ne?veikiama siena. Reali ?sivaizduojamo laiko koridoriaus pabaiga, kuris sukurtas ?mogaus vaizduote. Realus ?mogaus gyvenimas – tik akimirka ?ia ir dabar. ?sivaizduojamame koridoriuje – laike, gyvena tik vaizduot?. K?nas gali b?ti tik dabarties akimirkoje. Stupor? – ne?vykdom? vienalaiki?kumo u?duot?, i?spr?sti gali, tik ?mogaus vaizduot?.
Kaip ne?kristi ? stres? (i?vengti streso)
Yra tik du variantai. Ramiai ir s?moningai nuosekliai vykdyti u?duot?, i?skaid?ius j? ? elementarias nuoseklias u?duotis. I?d?s?ius juos vaizduote nuosekliai laike ir erdv?je. Tokiu b?du suk?rus ?sivaizduojam? laiko koridori? be stupor?. Likviduojant sud?tingoje u?duotyje (vaizduot?s sukurtame laiko koridoriuje) visas blokuojan?ias grandis. Arba, jeigu nepavyksta pakeisti stupor? (vienalaiki?kumo u?duot?) ? elementari? nuosekli? u?duo?i? nuoseklum?, papras?iausiai visi?kai j? ignoruoti j?. Fizin?je realyb?je ?ia ir dabar ?od?iai: stuporas, stresas ir mirtis – sinonimai. ?mogaus ?sivaizduojamai daliai – tik trumpalaik? S?mon?s netektis.
Penki asmenyb?s tipai, penkios pagrindin?s emocijos, penkios b?ties b?senos. ?itas, asmenyb?s tip? modelis, remiasi i?vadomis, i? auk??iau pateikt? praktini? eksperiment?. Lentel?je nurodytos dvi kra?tutin?s b?senos. Norma – valingas S?moningas asmenyb?s atsisakymas vykdyti blokuojan?ias u?duotis. Ir ?izo – S?mon? ir valia pinai aps?sta blokuojan?i? u?duo?i? vykdymu. Paribin?s b?senos tarp ?i? kra?tutini?kum? yra reliatyvios ir s?lygin?s, su palaipsniniu valios ir S?mon?s prigesimu nuo normos iki ?izo.
Asmenyb? – tai reali? arba ?sivaizduojam? daikt? atspaud? rinkinys, i?saugot? d?mesio spinduliu ?mogaus atmintyje ir laikom? ten S?moninga valinga pastanga.
Atmintis – tai berib? ?sivaizduojama erdv?, kurioje patalpinti ?mogaus jutimo organ? atspaudai. Egzistuoja penkti atminties skyriai (erdv?s), atitinkan?ios penkiems jutimo organams. Ir ?e?tas skyrius atitinkantis vaizduot?. ?e?tame atminties skyriuje (tu??ioje erdv?je) vyksta ?sivaizduojam? objekt? konstravimas (analiz?s ir sintez?) i? sand?liuoto penkiose atminties skyriuose turinio. Penki atminties skyriai atitinka penkiems ?mogaus suvokimo organams. Akims, ausims, nosiai su jos uosle, lie?uviui su jo skoniu, ir k?nui su jo jutimu lietimui ir judesiui. Atskirose atminties skyriuose saugomos tiesiogin?s (nekintamos) daikt? kopijos, kurios buvo suvoktos tiesiogiai jutiminiais organais. Schemati?kai, tai galima pavaizduoti penkiakamp?s ?vaig?d?s simboliu. ?sivaizduokite ?vaig?d?. Penki jos spinduliai – tai penki atminties skyriai: kinestetin? atmintis, audialin? atmintis, vizualin? atmintis, skonio atmintis, uosl?s atmintis. ?vaig?d?s centras, tai vaizduot?s erdv?, kurioje i? penki? atminties skyri? turinio projektuojamos ?sivaizduojamos formos, kurios n?ra stebimos realyb?je jutiminiais organais. Nauji ?sivaizduojami atspaudai, su ?mogui pageidaujamu savybi? rinkiniu. Vaizduot?s erdv?je (nauj? form? su naujomis savyb?mis analiz? ir sintez?) atliekamas k?rybinis darbas. Laiko koridori? k?rimas ir apstatymas. Kuo jis vykdomas? Jis vykdomas d?mesio spinduliu, kur? valdo ?mogaus valios centras - Аz jezm (Аз езьм) (S?mon?, steb?tojas, siela (relig.), dievo kibirk?tis (relig.), k?r?jas). Kuris sugriebia vaizdinius, saugomus atminties penkiose erdv?se (praeityje). Ir talpina juos ? vaizduot?s srit? (dabartyje). Kurioje jis vaizdinys dalomas ? elementarias dalis (analiz?). Po to i?renkamos elementarios savyb?s ir surenkamos ? naujas formas (sintez?). Toliau patalpinamos naujame laiko koridoriuje (ateityje). D?mesio spindulys – ?itas pavadinimas tiesiogiai nurodo ? jo ?viesos prigimt?, visi?kai pana?iu ? ?viesos spindul?. D?mes? galima sufokusuoti ir i?fokusuoti, pana?iai kaip ki?eninio ?ibintuvo ?viesos spindul?. Fokusuojant spindulys ap?vie?ia ma?esn? plot?, ta?iau ry?kiau. I?fokusuojant spindulys ap?vie?ia didesn? erdv?, ta?iau nery?kiai (i?plautai). Jeigu j?s ?i?rite ? daikt?, j?s matote aplinkinius daiktus nery?kiai ir neai?kiai. Steb?tojas suvokia d?mesio spindulio fokuso sugriebt? daikt? s?lyginiai ai?kiau. Ta?iau irgi s?lyginiai. Jeigu j?s sufokusuosite d?mesio spindul? ? vien? daikto dal?, kitos atrodys nery?kiai ir taps neai?kios. Tokiu b?du ?mogus gali matyti absoliu?iai ai?kiai tik begaliniai ma?? ta?k?, visa kita jis suvokia s?lyginiai ai?kiai. Priklausomai nuo S?moningo d?mesio spindulio fokusavimo j?gos. Kuo d?mesio spindulio fokusavimo ta?kas ma?esnis, tuo ai?kesnis jame suvokimas. I?fokusuojant d?mesio fokus? nuo begaliniai ma?o ta?ko jis tampa apskritimu, pusiau sfer? (?mogaus k?no akies suvokimo riba) ir sfera (vaizduot?s akis). Jeigu j?s ai?kiai matote dal? daikto, j?s nesuvokiate pilnai viso daikto. Likusios jo dalys panyra ? tams? (atrodo i?plautos, panyra ? chaos?, i?tirpsta). Tai absoliutus faktas, bet kurio ?mogaus d?mesys visi?kai atitinka ki?eninio ?ibinto spindul?. Tai ?rodys eilinis elementarus eksperimentas. Parodykite ?mogui bet kok? po ranka pakliuvus? daikt?. Pasi?lykite sutelkti d?mes? (S?mon?s spindul?) ? daikt?. Ir fiksuoti d?mesio spinduol? ties juo. Po to prad?kite ? ?mogaus akimis matom? erdv? ?ne?ti daiktus ir pra?ykite juos apra?yti. ?mogus negali ?ito padaryti neatitrauk?s d?mesio spindulio nuo pasirinkti daikto. Nors akimirkai jis turi fiksuoti spindul? ties ?ne?amu daikt?, kad gal?t? vienareik?mi?kai atpa?inti j?. Kitaip jis papras?iausiai nesuvoks jo, kaip ka?k? konkretaus. Spindulys sugriebia objektus, saugomus atminties penki? skyri? erdv?je. Dar daugiau, papra?ykite sufokusuoti d?mes? ? daikto dal?. Ir tuomet kitos daikto dalys akimirksniu u?sipildys tamsa (atrodys i?plautos, panirs ? chaos?, i?tirps eteryje). Taps nery?kios, nesufokusuotos. ?mogus nebesuvokia sufokusuotai (s?lyginiai ry?kiai ir ai?kiai) ?itas silpnai d?mesio spindulio fokusu ap?viestas daikto dalis, negali j? sugriebti d?mesio spindulio fokusu ir perne?ti juos ? vaizduot?s srit? ar atmint?.
Vaizduot?s srityje ?mogus d?mesio spinduliu kaip lazeriu i?skaido sugriebtus atspaudus, i?skirdamas pageidaujam? savyb?. Kitos visi?kai ignoruojamos, ir jos akimirksniu panyra ? tams? (chaos?). I? i?saugot? dali? sintezuoja nauj? objekt?. Ir i?d?sto j? pageidaujamame laiko koridoriuje – ateityje. Spindulys pana?us ? ?mogaus rankas, kurios pie?ia arba lipdo objektus. Skirtumas tik tas, kad k?no rankos gali kurti tik dabarties laiko momente ir tik realius materialius objektus, o vaizduot? sukuria laiko koridorius, kuria ateit? i? praeities – ?sivaizduojamus idealius objektus. Rankos kuria nauj? objekt? i? reali? objekt?, vaizduot? kuria ideali? ateit?. D?mesio spindulys, kaip ranka, kuria naujas konfig?racijas vaizduot?s erdv?je (tu??iame begaliniai dideliame ?sivaizduojamoje erdv?je - sferoje) i? saugom? atminties sferoje atspaud?. Vaizduot?s erdv? begaliniai didesn? u? fizin? ?mogaus k?n?. Mes galime ?sivaizduoti nam? prie? save, sukurti j? prie? save erdv?je. Galim akimirksniu j? pa?alinti. Galim ?sivaizduoti erdv?je e?er?, kurioje dabar yra mi?kas. K?rybin?s d?mesio spindulio, nukreipiamo valia i? centro Аz jezm (Аз езьм) galimyb?s, prakti?kai berib?s. ?itas d?mesio spindulys neveikia pats savaime. Jis valdomas S?moningos valios centru - Аz jezm (Аз езьм). ?itas centras yra steb?tojas. Jis stebi (ap?vie?ia) d?mesio spindulio pagalba aplinkin? erdv? ir joje esan?ius objektus. Ir tuo pa?iu spinduliu sugriebiami atspaudai atmintyje ir i?laikomi ten nuo panirimo ? chaos? (i?tirpimo tamsoje). Sukuria naujus atspaudus vaizduot?s srityje – aplinkin?je erdv?je. Bet koks ?mogus per kelias sekundes ?sivaizduoti pel? sulig kalnu, arba drambl? sulig ?irniu. Ta?iau ?sivaizduoti ir sintezuoti k? nors i? esm?s naujo (nematyto anks?iau) d?mesio spindulys negali. Vaizduot?s sfera, skleid?iasi i? begaliniai ma?o Аz jezm (Аз езьм) ta?ko – ?viesos spindulio ?altinio – nukreipto d?mesio. Tod?l ne?manoma sukurti i? esm?s nieko naujo. Pati sfera kuriama besiskleid?ian?iu S?mon?s ?viesos spinduliu. Tokiu b?du, pirma sukurta forma gali b?ti ?viesos ta?kas. Antra – ?viesos spindulys (begalin? ties?), paskui j? v?duokle skleid?iasi apskritimas. Prad?j?s suktis jis virsta sfera. Viskas. Visos kitos galimos kurti ?ioje erdv?je fig?ros, kuriamos i? begalini? ?viesos ta?k? konfig?racij?, sferin?s ?viesos erdv?s ribose. Tokiu b?du ?mogus sudarytas i? valingo centro Аz jezm (Аз езьм) (?viesos ta?ko, valios), d?mesio spindulio (steb?tojo), tu??ios erdv?s vaizduot?s, padalintos ? penkias atminties erdves, u?pildytas objektais, kurie atitinka penkiems jutimo organams, ir fizinio apvalkalo (k?no). ?mogus Suvokiantis savyje visus ?iuos lygius yra visi?kai normalus, suvokiantis tik fizin? k?n? yra ?izo (suskaldytas, nepilnavertis). Tarp ?i? kra?tutini? b?sen? (tamsa ir ?viesa) yra begalinis kiekis tarpini? sav?s ?sis?moninimo b?sen?. Kaip ?viesos spindulys pereidamas per prizm? i?siskaido ? spalvas. Nuo ?ydros iki juodos. Lentel?je a? pateikiau tik ry?kiausias ir akivaizd?ias paribinius sav?s ?sis?moninimo begalinius lygius. Nuo pilno sav?s ?sis?moninimo – norma, iki pilno u?valdymo stuporu (chaosu, tamsa, melu, iliuzija) sav?s ?sis?moninimo (nes?moningumo).
Bet kuris ?mogus gali tik savaranki?kai pakeisti savo sav?s ?sis?moninimo tip? evoliucijos linkme (nuo ?iziko – iki normalaus) arba involiucijos pus? (nuo normalaus iki ?iziko).
Pavyzd?iui, man vadovaujant, mik?iojantys PATYS palaipsniui pereina nuo psichotiko lygio iki normalaus suvokian?io savo kalb? per 3 kalendorines dienas. ?izikai ir ?izo – fobai, papras?iausiai ignoruoja mane ir mano metod?, laiko j? melu. Laukia pagalbos i? ?alies (gydymo) – blokuojanti u?duotis. Tod?l j? kalbos ?sis?moninimas mir?s ir tokiu liks, tol kol jie patys ne?d?s savo s?moning? pastang? pa?inti savo kalb?. Ne?sis?monina fakto: kalba kuriama S?moningai pa?iu ?mogaus valios centru, ji n?ra materialus objektas! Ne?manoma mik?iotojo padaryti normaliai kalban?iu gydant i? i?or?s, pa?aline „gera“ valia ir gerais ketinimais, jis gali TIK PATS I?MOKTI KALB?TI be stuporo, kartodamas paskui gyv? meistr? nuoseklius lengvus kalbos veiksmus. Kuris ?ino kaip daryti kalb? lengvai ir paprastai, patogia ir komforti?kai. Galin?iu apmokyti lengviems ir elementariems kalbos ?g?d?iams – elementarioms nuoseklioms u?duotims, apeinant blokuojan?ias u?duotis. Pavyzd?iui, bandymo pasakyti du garsus vienalaiki?kai, arba bandymo vienalaiki?kai galvoti ir kalb?ti, klausyti ir kalb?ti ir daug kit?. Nei?mokius mik?iotojo nuosekliai, elementariems neblokuojantiems kalbos ?g?d?iams, jis taip ir ne?inioje apie kalbos stupor?, kuriame jau yra. ?itas elementarus mokomasis darbas, skirtas mik?iojantiems ?sisavinti elementarius nuoseklius paprastu?ius kalbos ?g?d?ius, vykdomas mano paties asmeni?kai seminaruose ir asmenin?se sesijose. Tokio apmokymo rezultatas kalbos normalizavimasis akimirksniu – elementari? kalbos ?g?d?i? nuoseklumas.
Realyb?s testai Sne?ko R. A. (testai ?izai aptikti)
?izofrenija – tai melaginga i?kreipta informacija, sulaikoma ?mogaus atmintyje. Valia, jos pagalba, formuoja blokuojan?ias u?duotis vaizduot?je ir daro j? projekcijas ? gyvenim?. Reali? fakt? pakeitimas iliuziniais (melagingais) ir daro i? ?mogaus ?izik?. Kaip kalb?jo senoliai – ?mogus melagis = ?mogus beprotis (?mogus su apsiblaususiu matymu, silpno s?moningumo, nesugebantis veikti nuosekliai atlikti elementaraus veiksmo). Turintis atmintyje mel?, nemato tikrosios objektyvios realyb?s, kei?ia j? fantazine realybe. Tiki savo fantazijomis labiau, nei realiems faktams ir Valingomis pastangomis ignoruoja akivaizd?ius faktus, kad jie nepatekt? ? savo atminties skyrius. Vienintelis b?das i?silaisvinti nuo ?izofrenijos – priversti susitikti betarpi?kai su tikr?j? realyb?, kito kelio n?ra. Pa?alinti i? jo atminties erdv?s vis? melaging? informacij?, kuria remiantis galima statyti tik blokuojan?ias u?duotis (ne?vykdomas pagal nutyl?jim?).
?mogaus atmintyje esanti i?kreipta, netiksli arba melaginga informacija yra vis? ?mogaus baimi? ?altinis. Ji sukuria ne?vykdomas u?duotis ir padaro ?mog? bej?giu jas ?gyvendinti. Nesugeb?jimas ?vykdyti t? ar kit? vienalaiki?kumo u?duot? ir ne?inojimas elementari? nuosekli? veiksm? ?statymo (1 antimaterialaus Sne?ko R. A. ?statymo) ?tikin? ?mog?, kad jis yra silpnas ir paraly?iuoja jo Valios centr?. Daro jo vali? bej?ge. Melas – bet kokio stuporo esm?, paver?iant? ?mog? ? paklusn? pa?aliniai valiai mechanizm?, bej?g? ir tod?l visko bijant?. Savanori?kai praradus? vali? ir pa?emin?s save bandymu ?gyvendinti blokuojant? veiksm?. Tod?l visi politikai ir manipuliatoriai, taip m?gsta u?pildyti ?moni? atmint? melu, padarant juos bej?giais ir paver?iant bej?giais paklusniais ?izo (zombiais). Tokiu pa?iu b?du – priversti ?mog? vykdyti ne?manom? u?duot?, naudojasi visi hipnotizuotojai. Ir kuomet ?mogaus valia ir s?mon? tampa bej?g?mis (atjungiami nuo srov?s), jie pradeda manipuliuoti MIRTINAI u?migusio ?mogaus d?mesio spinduliu savo savanaudi?kiems tikslams. ?teigti jam naujus melagingus vaizdinius ir kurti u? j? laiko koridorius to ?mogaus atei?iai (pohipnozin? ?taiga). Perduoti d?mesio spindul? pa?aliniai valiai, pakliuvus ? vienalaiki?kumo u?duot? – rei?kia pavirsti ? paklusn? zomb?, mirtinai miegant? ?izo. Kaip kalb?jo senoliai – PARDUOTI VELNIUI SIEL? (melo t?vui – relig.). O fakti?kai, savo d?mesio spindul? pa?aliniai valiai (?tik?ti nepatikrinus fakt?, ?ne?ti ? atmint? melaging? informacij?). Kuriuo pa?alin? valia prad?s be skrupul? manipuliuoti savo nuo?i?ra, jums teliks paklusniai sekti ? ateit?, kuri? suk?r? jus apgav?s manipuliatorius, be j?s? valingo dalyvavimo ir sutikimo.
Sne?ko R. A. praktini? test? lentel? ?izai aptikti (pavyzdys, mik?iojimo ?izo – fobijos kompleksas). Sukurta momentiniam i?silaisvinimui nuo ?izofrenijos, priver?iant ?izoid? arba fobik? susitikti su objektyvia faktine realyb?. Pa?alinimas i? jo atminties vis? melaging?, gimdan?ia stupor? informacij?. Taip pat ?izo – mik?iotojams ir ?izo – logopedams, kurie bando „gydyti melu“ patys yra iliuzijose ir nemok?i?kume.
Nemok?i?kumas – informacijos atmintyje beb?vimas, nulis informacijos.
?izo – melas, saugomas atmintyje, iliuziniai atminties vaizdai neegzistuojantys objektyvioje realyb?je.
?izoidai negali „gydyti“ ?izod? pagal ?ios lentel?s nutyl?jim?.
Toliau tekste raid?i? jungin? ?IZO, suprasti tiesiogiai, kaip ?od?io MELAS (iliuzija, haliucinacija, ne realyb? sinonim?. ) sinonim?. T. y. ?izikas tiesiog ?mogus, kurio atmint? i?saugoti melagingi vaizdiniai. O nemok?i?kum? reik?t? suprasti, kaip visi?k? koki? nors atspaud? atmintyje nebuvim?. Nulis atspaud?, tu?tuma. ?mogus nemok?a – ?mogus, kurio atmintyje n?ra jokios informacijos apie dominan?i? tem? apskritai, nei melaging? vaizdini?, nei reali? atspaud? realiai egzistuojan?i? objekt? ir fenomen?.
Toki? test?, i?saugotam ?moni? atmintyje melui (?izo) aptikti, a? turiu labai daug, vis? j? ?ia nepateiksiu. Juos a? atlieku reikalui esant asmenini? sesij? ar seminar? metu. Nes nemok?i?kumas (informacin?s duob?s = 0) ir ?izo (melagingi vaizdiniai atmintyje) kiekvieno ?mogaus individual?s. ?ia a? pateikiu pavyzd?ius ir negin?ytinus ?rodymus j?s? prabudimui nuo melo ? akivaizd?i? (negin?ytin? matom? bet kuriam norin?iam) fakt? realyb?. U?tenka papras?iausiai pa?iam atlikti test?. Visa kita tampa ai?ku be ?od?i?. Tai ir yra – tiesa! Ir ji i?gydo savimi visas baimes ir vis? tip? ?iz? AKIMIRKSNIU visuose ?mogaus b?ties lygiuose!
(Draud?iama cituoti ir skelbti Internete, bet kokias i?traukas i? Sne?ko R. A. knyg?, ?ito straipsnio, be nuorodos ? autoriaus puslap? http://zaikanie-forum.ru.)
Streso teorija
?vadas
Knyga para?yta tokiu principu: stebimas rei?kinys, jo praktinio tyrin?jimo konkret?s klausymai, konkretus praktinis eksperimentas su ?iuo rei?kiniu, daugkartinis eksperimento pakartojimas, rezultat? apibendrinimas ir stabili? d?sningum? paie?ka, atrasto d?sningumo formulavimas, atrasto d?sningumo praktinio panaudojimo galimyb?.
?it? knyg? para?iau tam, kad ?mon?s atsikratyt? streso ir kit? su juo suri?t? problem?. ?mogus negali atsikratyti ka?ko g?sdinan?io, apgaubtu fantomo paslaptimi, nepasiduodamo praktiniams tyrin?jimams ir tod?l nepa?eid?iamo. Daugumai ?moni? ?odis „stresas“ nieko konkretaus nerei?kia. Tai fantomas. Geriausiu atveju, ?mon?s i?gird? ?? ?od? pradeda prisiminti arba ?sivaizduoti ka?kokius savo gyvenimo ?vykius, suri?tus su baime, skausmu ir kitomis baisyb?mis. Iki ?ios dienos niekas negal?jo tiksliai ir moksli?kai apib?dinti streso s?vok?. ?itoje knygoje a? duosiu konkret? apib?dinim?. Pademonstruosiu konkre?ias streso prie?astis, apra?ysiu vis? jo atsiradimo mechanizm?, kad ?mon?s suprastu ir bebijot? ?ito „?v?ries“. I?mokysiu panaudoti stres?, kaip energijos ir j?gos ?altin?, o ne tik atsikratyti jo. Pakeitus streso energij?, j?s? gyvenime, ? teigiam? k?rybi?k? darb?, j?s, ai?ku, nepateksite ? roj?, bet pakelsite savo gyvenim? ? labiau tobul? ir nuostab? ?ia ir dabar b?ties lyg?.
Pirmasis antimaterialus Sne?ko R. A. d?snis (materiali? ?vyki? absoliutaus nuoseklumo d?snis). 1998 metais manim buvo atrastas absoliutus b?ties D?snis. Absoliutus, tai, yra, neturintis joki? i?im?i? apskritai. Idealus ir be priekai?t? savo gro?yje. Tai pirmas d?snis, kurio negalima pavadinti tik fiziniu ir materialiu, santykiniu, turin?iu ribas, u? kuri? jis neveikia. Tame yra jo unikalumas, lyginant su kitais anks?iau atrastais ?statymais) fizikos, chemijos ir kit? moksl?. Jis tiesiogiai palie?ia ?mogaus S?mon? ir jo vali?. Kad akivaizd?iau jums pademonstruoti ir apra?yti j?, prad?siu nuo eksperimento. Atlikit j? tiesiog dabar ir ?sitikinkite, kad ?statymas galioja bet kuriam ?mogui, be i?lyg?. Tai i? tikr?j? d?sningumas, kurio ?mon?s anks?iau nebuvo pasteb?j? ir apra??. ?mon?s aklai nenor?jo pasteb?ti, tokios akivaizd?ios ir naudingos savo gyvenimui informacijos.
Vienalaiki?kumo u?duoties eksperimentas, atliktu su ?mogumi.
I?tieskite rank? ? priek? ir vienalaiki?kai pakelkite rank? auk?tyn ir nuleiskite ?emyn. Pradedam. . . Kas su j?s? ranka? Kas su j?s? mintimis? Kas su j?s? jausmais? Dabar atsakykite nuosekliai ? visus ?ituos klausimus. Atsakymus galima numanyti, pavyzd?iui: „nesupratom, ne?vykdoma, mintys sujauktos, jausmai neai?k?s“, arba ka?kaip pana?iai, ir ranka arba nusileis, arba ?sitempusi liks kab?ti, arba kar?tligi?kai bandys i?karto u?imti dvi pozicijas, maksimaliai trumpiausiu laiko periodu (priklausomai nuo ?mogaus, su kuriuo atliekamas eksperimentas).
Tai labai svarbus faktas ir jis matomas bet kuriam i?oriniam steb?tojui. Bet kokiam ?mogui galima duoti daugyb? ne?vykdom? u?duo?i?. Ir kiekvien? kart? jis arba bej?gi?kai atsipalaiduos, arba ?sitemps statin?je pad?tyje (tokioje pozoje, kurioje jis gavo ne?vykdom? u?duot?), po to ranka prad?s kar?tligi?kai u?imti tai vien?, tai kit? pozicij? – dreb?s. Viskas, daugiau n?ra variant?, viso j? trys. Ne?vykdoma u?duotis. Taip, fiziniai rankai, fizinio k?no daliai ne?vykdoma. bet ar vaizduotei ?vykdoma? Tai klausymas, ? kur? a? atsakiau vienareik?mi?kai, atlik?s antr? eksperiment?. ?tai jo esm?. Dabar taip pat i?tieskite ? priek? rank? ir ?SIVAIZDUOKITE, kad j?s? ranka vienalaiki?kai pakyla ? vir?? ir leid?iasi ?emyn. Vienas, du, trys pradedam. . . Pavyko? Lengvai ir ne?sitempiant j?s ?sivaizdavote kaip j?s? ranka susidvejino ? dvi vienodas ?sivaizduojamas rankas! Kas su j?s? ranka? Kas su j?s? mintimis? Kas su j?s? jausmais. Ranka elgiasi lygiai taip pat bej?gi?kai, kaip ir prie? tai buvusiame eksperimente, ta?iau atpalaiduotai, tingiai atsitapatinusiai. N?ra ?tampos, jausmai malon?s, mintys ai?kios. Taigi, i?vada: ?mogus vien? ir t? pa?i? u?duot? (vienalaiki?k? rankos sudvejinim?) gali atlikti vaizduot?s lygmenyje. Ir negali ?vykdyti fizinio k?no lygmeny. I?im?i? n?ra. ?domus d?sningumas. . . Vienas ?mogus, viena u?duotis, vienas veiksmas, rezultate gauname du visi?kai prie?ingus emocinius rezultatus. Akivaizdus paradoksas. ?ioje energetin?je grandin?je, lieka tik vienas vienareik?mi?kai neapibr??tas kintamasis – „?mogus“ (nemokslinis ?odis, neai?kus, nekonkretus, gin?ytinas; likusieji negin?ytini ir nuolatiniai (const) pagal u?duoties s?lygas. Visas eksperimentas sudaryta tik i? dviej? dali?: „?mogus“ ir viena vienalaiki?ko veiksmo u?duotis. Viskas, daugiau nieko tyrin?jamo n?ra. Akivaizdu, kad paradokso esm? pasl?pta „?mogaus“ sampratoje, nes konstanta abejoti negalime. ?mogus n?ra vientisas – tai kintamasis, kuris atliekant vien? ir t? pa?i? u?duot?, veda prie dviej? prie?ing? b?sen?. Vienai dalis – „ ?mogaus“ fizinis k?nas absoliu?iai negali ?vykdyti vienalaiki?kai veiksmo. O antra dalis – „?mogaus“ vaizduot?, absoliu?iai gali. Jeigu „?mogus“ b?t? vientisas ir nedalus, tai jis gal?t? atlikti ?ias ne?vykdomas vienalaiki?kumo u?duotis tiek k?nu, tiek ir vaizduote. Bet negali. Ir tai realus faktas, patvirtintas t?kstan?iais eksperiment?. Kokia i?vada? Yra tik viena i?vada – padaryti prielaid?, kad ?mogus ne vientisas, o pasidalin?s ? dvi vientisas dalis. Turin?ias prie?ingas praktines savybes, atliekant bet kuri? vienalaiki?kumo u?duot?. Nes atliekant bet kok? kiek? eksperiment?, visada stebime du prie?ingus rezultatus: k?nas negali ?vykdyti u?duoties, o vaizduot? visi?kai lengvai ?vykdo. ?itas eksperimentas ?rodo, kad „?mog?“ sudaro dvi dalys, turin?ios tiesiog prie?ingas savybes (kokybes)! ?itos dvi dalys: K?NAS (materiali dalis) ir S?MON? (antimateriali dalis). Anti – materiali dalis (s?mon?) – tai prie?inga savo galimyb?mis ?vykdyti vienalaiki?kumo u?duotis, materialiai daliai – fiziniam k?nui. B?tent su ?itomis „?mogaus“ dalimis, mes atlikome, su viena ir ta pa?ia u?duotimi (const), nuodugnius ir pakartotinus eksperimentus. Visada besibaigian?ius vienu ir tuo pa?i? rezultatu (const). Rezultatas nuolatinis, nekintantis ir negin?ytinas. Bet koks planetos ?mogus gali patikrinti ir patvirtinti, be joki? i?lyg?. Tai absoliutus d?sningumas. Nepriklausomas nuo laiko, vietos, ras?s ir kit? matom? prie?as?i?. Vienalaiki?kumo u?duotis – ne?vykdoma k?nu ir lengvai ?vykdoma vaizduote! ?tai dvi eksperimentuojant matomos ?mogaus dalys. I? kokia gi i? ?i? dali? ?mogus? Tai sekantis loginis klausimas, kuris kyla esant dviems „ ?mogaus“ dalims. Kuri gali autonomi?kai i?mintingai egzistuoti ir s?moningai valingai veikti? Be kalb? ai?ku, kad tai ta dalis, kuri yra labiau tobula ir labiau reik?minga. Galinti akimirksniu atlikti vienalaiki?kumo u?duotis. ?ita „?mogaus“ (vaizduot?s) dalis yra vedanti, o ma?iau tobula (k?nas) vedamoji. Taigi, turime – k?n? ir s?mon? (valdan?i? vaizduot?). S?mon? veda k?n? per vaizduot? – ?it? visum? mes vadiname „?mogumi“. Be to S?MON? – visagal? ?mogaus dalis. Eksperimentas ?rodo ?ios dalies galimyb? lengvai spr?sti BET KOKIAS vienalaiki?kumo u?duotis. K?nas – vedamoji ?mogaus dalis, absoliu?iai ne?gali spr?sti vienalaiki?kumo klausymus.
Praktinio eksperimento su vienalaiki?kumo u?duotimi i?vados.
Su vaizduote viskas ai?ku – ji gali ?vykdyti absoliu?iai bet koki? vienalaiki?kumo u?duot? (?rodyta eksperimentu). K?nas absoliu?iai negali, net pa?ios elementarios vienalaiki?kumo u?duoties (?rodyta eksperimentu). Jeigu vienalaiki?kumo u?duotis – k?nui, tai pa?aidos akmuo (eksperimentas, tai ai?kiai ?rod?), tai visi?kai akivaizdu, kad jis gali veikti tik NUOSEKLIAI, spend?iant vienalaiki?kumo u?duotis! Vienalaiki?kumo u?duotis k?ne sukelia tik tris eksperimentuose stebimas b?senas, ?tai jos (pavyzdys, i?tiesta ranka):
1. Ranka bej?gi?kai nusvyra.
2. Ranka ?sitempusi sustingsta vietoje (?tampos stiprum? lemia b?tinyb? k?nui ?vykdyti u?duot?. . . papras?iau kalbant, ?vykdyti u?duot? ne?i?rint ? niek?. Pavyzd?iui, mirties baim?).
3. Ranka maksimaliu da?numu bando priimti abi pozicijas – svyruoja arba dreba.
Kas atsitinka su vaizduote, kuomet k?nui duodama vienalaiki?kumo u?duotis? Koks vaizduot?s ry?ys su auk??iau i?vardytomis ?mogaus k?no reakcijomis ? vienalaiki?kumo u?duot??
1. ?mogus visi?kai ramus, vaizduot? neveikli, pasyvi. ?mogus papras?iausiai atpalaiduotai paleid?ia rank?, atsisako net bandyti ?vykdyti pana?i? u?duot?. Nes suvokia, kad k?nas absoliu?iai ne?galus atlikti toki? u?duot?. Jis papras?iausiai ignoruoja duot? u?duot?.
2. ?mogus nes?kmingai bando ?gyvendinti u?duot? valingomis pastangomis, vaizduot? paraly?iuojama, bandydama ?sivaizduoti tokios u?duoties spendim? k?no lygmenyje. Stebime vaizduot?s ir k?no paraly?i?, sukelt? ne?manoma ?vykdyti vienalaiki?kumo k?no lygmeny u?duotimi. A? ??, k?no ir vaizduot?s paraly?i? pavadinau Stuporu – absoliu?iai ne?vykdoma vienalaiki?kumo u?duotimi.
3. Vaizduot? (protas) kei?ia u?duoties s?lygas. U?duotis ignoruojama, ?mogus bando ?gyvendinti vienalaiki?kumo u?duot? nuosekliai, bet maksimaliai greitai, taip dirbdamas ties savo fizini? ir emocini? galimybi? riba. Tai nuleisdamas rank?, tai pakeldamas maksimaliu da?niu – vibruoja.
Taigi, vaizduot?s (proto) ir k?no ry?is akivaizdus. Ir aptikti trys nekintantys vaizduot?s b?viai, atsirandantys k?nui vykdant vienalaiki?kumo u?duot?:
- Vaizduot?s ir k?no paraly?ius – stuporas.
- Vienalaiki?kumo u?duoties ignoravimo b?sena – maksimalus k?no atsipalaidavimas.
- Vienalaiki?kumo u?duoties pakeitimas – maksimali k?no ?tampa.
Kokia ?mogaus emocin? b?sena ?iuose m?s? aptiktose b?senose?
?itos b?senos yra stabilios ir aptinkamos su bet kuriuo tiriamuoju, duodant jam elementari? vienalaiki?kumo u?duot?. Ar aptinkamas d?sningas, stabilus, realiai ?rodomas ry?is, tarp ?it? 3-j? nekintam? ?mogaus b?sen? ir streso? Stresas, psichologijoje ir psichiatrijoje, laikomas b?tent emocine ?mogaus b?sena. Nors, nei ten, nei ten n?ra ai?kaus, konkretaus, vienareik?mi?ko, negin?ijamo eksperimentais ?rodomo apib?dinimo kas yra emocija, emocin? b?sena, ?mogus. A? nesiremsiu nekonkre?iais ?od?iais nekonkre?i? „moksl?“. Nenurodan?i? konkre?iai ? konkret? ir d?sning? rei?kin?, su kuriuo galimas praktinis eksperimentas. Ko negalima aptikti ir steb?ti ?mogaus jutiminiais organais (reg?jimu, klausa, lyt?jimu, uosle, skoniu ir VAIZDUOTE) papras?iausiai neegzistuoja ?mogi?koje realyb?je! Absoliutus faktas. Be abejon?s, ?mogus patiria tik tris b?senas, atlikdamas vienalaiki?kumo u?duotis (toliau, blokuojanti u?duotis, t. y. ?MOGAUS K?NUI ABSOLIU?IAI NE?VYKDOMA ir PARALY?IUOJANTI VAIZDUOT?). Kiti variantai neegzistuoja.
?odis – tai nuoroda ? realiai stebim? daikt? arba rei?kin?. ?is faktas negin?ijamas. Ir negali kelti absoliu?iai joki? abejoni?. Kai i?tariamas ?odis, ?mogui, tai signalas, kvie?iantis j? atlikti tam tikr? darb? – ie?koti to objekto, ? kur? nurod? ?odis. Objekto steb?jimas – tai darbas, ?mogus priima informacij? apie objekt? ? savo atmint?. Negin?ijamas ir akivaizdus faktas. Darbas – tai ?odis, nurodantis stebim? energetin? rei?kin?. ?rodyta eksperimentais, i?matuot? ir apra?yta fizikoje formule. Mechaninis darbas – tai fizinis dydis, kuris yra kiekin? k?no judesio charakteristika. K?nas, tai bet kuris ?mogaus jutimo organais stebimas objektas. Absoliutus negin?ijamas faktas. Informacija – tai objektai (reali? objekt? kopijos), stebimos ?mogaus vaizduote. Absoliutus negin?ijamas faktas. Tokiu b?du emocija – tai reakcija ? signal?, konkretus stebimas ?mogaus veiksmas, t. y. ?mogus padaro konkret? darb?. Stresas – tai emocijos maksimumas, ?mogaus vykdomo darbo maksimumas, vedantis prie pilno i?sekimo. I?siai?kin? konkre?ias s?vokas galime t?sti toliau.
Pirmoje b?senoje, visi?kai ignoruojant blokuojan?i? u?duot?, stebim? emocij? (veiksm?, darbo) pa?ymi? n?ra. Ranka, tiesiog be pastang?, veikiama savo paties svorio, nusileid?ia. Vaizduot? taip pat neatlieka jokio darbo.
Antroje b?senoje ranka paraly?iuota ir vykdomas darbas jos i?laikymui horizontalioje pad?tyje. Vaizduot? paraly?iuota, nes negali susidoroti su blokuojan?ia u?duotimi ir atlieka izometrin? (statin?) darb?, ties savo galimybi? riba.
Tre?ioje b?senoje, ranka atlieka darb? (virpantys judesiai). Vaizduot? atlieka darb? – pakei?ia ?mogaus atmintyje u?duoties s?lygas ir steb?dama laukia tokio poky?io rezultat?. ?mogaus atmintis – reali? ar ?sivaizduojam? objekt? kopij? saugykla. S?mon?s stebima vaizduot?je (prote).
I?vados akivaizd?ios:
- Pirma b?sena absoliu?iai negali b?ti stresin?, nes n?ra emocijos (darbo). S?moningai atsisakoma u?duoties.
- Antra b?sena yra visi?kai nes?moninga, d?l stati?kai atliekamo darbo, be jokio matomo ?mogaus jutiminiais organais rezultato, naudojant maksimalias, lygias pagal j?g? ir prie?ingas pagal krypt? pastangas. Naudojama j?ga, ta?iau S?mon? negali steb?ti j? darbo, ir j? valdyti (chaosas, vakuumas, eteris, nes?moningumas, neb?tis, nesteb?jimas). Tai, ?mogaus S?mon?s – steb?jimo centro i?nykimo ta?kas, d?l visi?ko stebimo objekto (vykdomos blokuojan?ios u?duoties rezultato) i?nykimo.
- Tre?ia b?sena yra stresin?. Pagal streso apib?dinim? – maksimaliai ?manomas darbas vykdant blokuojan?i? u?duot? (ne?vykdom? pagal nutyl?jim?)! Kur? ?mogus vykdo S?moningai pakeisdamas, i?kreipdamas vienalaiki?kumo s?lygas. Rezultatas S?moningai matomas, atliekamas darbas – vibruojantys judesiai. Ta?iau laikui b?gant, suma??jus vibruojantiems judesiams, tre?ia b?sena, vis tiek maksimaliai priart?s prie antros. Ranka padidins da?num?, padidinus valingas S?moningas pastangas siekiant b?ti tuo pa?iu metu ir apatiniame ir vir?utiniame ta?ke, bet tai nei?vengimai veda prie amplitud?s ma??jimo ir dreb?jimo. Drebulys, esant maksimaliam valios ?sitempimui, pagrindinis matomas streso po?ymis. Stebimas pas absoliu?iai bet kur? ?mog?. Be to, jeigu valingos pastangos taps absoliu?ios, tai tre?ia b?sena pereis ? antr?! Ranka nutirps, S?mon? i?nyks, tai koma, mirtis, nes?moningumas – statin? j?g? pusiausvyra, be matom? darbo ?enkl?, atsirandanti bandant ?vykdyti blokuojan?i? u?duot?.
Mes padar?me gana ?domi? i?vad?. Bet kokia valinga S?moninga primygtina pastanga ?vykdyti blokuojan?i? u?duot?, nei?vengiamai veda prie visi?ko nes?moningumo! Tuo momentu, kai yra visi?ka pusiausvyra tarp prie?ingai nukreipt? j?g?, sukelian?i? rankos vibracijas, S?mon? (Аз езьм ) prarandama. Ne?vykdoma u?duotis, tiesiog, suryja steb?toj? (S?mon?), kuris vis tik u?siman? valingomis pastangomis j? ?vykdyti. Vadinasi: pirma b?sena – visi?kas blokuojan?ios u?duoties ignoravimas yra am?inas gyvenimas. Charakterizuojamas maksimaliu S?moningumu (geba steb?ti, budrumu). S?mon?s (steb?tojo) b?vimas – tai ir yra b?tis, gyvenimas. Be to, am?inas, nes blokuojan?ias u?duotis steb?tojas S?moningai visi?kai ignoruoja. Ir galimyb?, kad bus bandoma ?vykdyti blokuojan?i? u?duot?, vedan?ios gal? gale prie visi?ko nes?moningumo, pirmoje b?senoje, lygi nuliui. Tre?ioje b?senoje s?mon?s b?sena nestabili. Kuo labiau nukreipiam valingas pastangas blokuojan?ios u?duoties vykdymui, stebimas vibruojan?ios rankos da?nio did?jimas ir amplitud?s ma??jimas, S?mon? proporcingai ma??ja iki pat i?nykimo! Su vibracij? i?nykim?, i?nyksta ir S?mon?, tre?ia b?sena tampa antra.
D?sningumas absoliu?iai nustatytas! Stresas yra bet koks bandymas ?vykdyti blokuojan?i? (ne?vykdom?) u?duot?, nei?vengiamai vedantis ? nes?moningum?.
Streso s?voka
Stresas (baim?, drebulys, ne?vykdomo laukimas) – valinga pastanga ties k?no galimybi? rib? i?spr?sti ne?vykdom? (blokuojan?i?) u?duot?, su daliniu ar pilnu S?moningumo (gebos S?moningai steb?ti jutiminiais organais) netekimu.
Tai tikslus apib?dinimas. Nes i? trij? realiai ?manom? situacij?, tik tre?ia b?sena b?tent ir yra toks bandymas. Pirma ir antra – kra?tutin?s b?senos, tiesiogiai prie?ingi ekstremumai (kra?tutin?s pad?tys) visi?ko s?moningumo ir visi?ko nes?moningumo, su s?lyga, kad ?mogui duodama blokuojanti u?duotis. Blokuojanti u?duotis ne?vykdoma (pagal nutyl?jim?). Ta?iau ?mogus nesuvokdamas ?ito (d?l vienoki? ar kitoki? prie?as?i?) vis d?l to, u?sispyrusiai bando bet kokia kaina ?gyvendinti j?! Veikdamas kaip visi?kai beproti?kas robotas, aps?stas id?ja (?sakymu i? ?alies, ?od?iu arba i? inercijos – susidom?j?s veiksmu). Su visada ?inomu galutiniu rezultatu – S?mon?s netekimu (koma). Atsisakymas vykdyti toki? u?duot?, bet kuriame ??jimo ? stupor? etape, akimirksniu ?jungia S?mon? ir ?mogus pereina ? pirm? b?sen?.
B?sena, kuomet atsisakoma blokuojan?ios u?duoties – norma, gyvyb?, sveikata, energijos ir j?g? pilnatv?.
Antra b?sena, blokuojan?ios u?duoties aps?dimas – koma, mirtis, visi?kas nes?moningumas, visi?kas S?mon?s aps?dimas savo u?sispyrusiu neadekva?iu siekiu, valia ?gyvendinti ne?gyvendinam?, pagal nutyl?jim?, blokuojan?i? u?duot?.
Tre?ia b?sena, ?sitraukimas ? blokuojan?i? u?duot? – stresas, bandymas ?gyvendinti blokuojan?i? u?duot?. Kuris t?siasi, kol S?mon? SAVANORI?KAI neatsisakys vykdyti blokuojan?ios u?duoties arba bus ja pilnai u?valdyta.
Jeigu ?i?r?ti ? ?mogaus S?mon? kaip ? b?t? (gyvenim?), o nes?moningum?, kaip neb?t? (mirt?), tuomet tampa ai?ki vienintel? ?mogaus mirtingumo prie?astis – stresas! ?mogus pats save veda ? mirt?, kuomet pusiau s?moningai ?sitraukia ? blokuojan?ias vienalaiki?kumo u?duotis. Pagrindin? pusiau s?moningumo prie?astis – tai u?duoties s?lyg? PAKEITIMAS, reali? s?lyg? i?kraipymas, kurios ai?kiai ir vienareik?mi?kai nurodo, kad konkreti u?duotis yra ne?vykdoma. ?odis „pakeitimas“ turi daug sinonim?: melas, iliuzija, i?kraipymas, maja (relig.), mara (relig.), melo t?vas (relig). Tokiu b?du, pagrindin? streso prie?astis – tai visuomet melas, reali? fakt? i?kraipymas, objektyvios materialios realyb?s pakeitimas ?sivaizduojama idealia realybe. Nesugeb?jimas ??i?r?ti, kad u?duotis realiai ne?vykdoma, kad ji blokuojanti, realius faktus pakei?iant ?sivaizdavimu. Silpna geba atid?iai, objektyviai, fakti?kai steb?ti – matyti visas u?duoties dalis, veda prie to, kad ?mogus ?sitraukia ? j?. Yra elementarios u?duotys – tai, vienas veiksmas dabarties akimirkoje. Ir yra sud?tingos u?duotys – veiksm? eili?kumas ateities projekcijoje.
Sud?tingos u?duotys sudarytos i? nuosekli? elementari? u?duo?i?. Geb?jimas suskaidyti sud?ting? u?duot? ? elementarias ir tokiu b?du aptikti elementari? blokuojan?i? momentinio vienalaiki?kumo u?duot?, kuri u?simaskavusi sud?tingoje u?duotyje, ir yra menas b?ti be streso. Yra gera patarl?: b?gsi paskui du zuikius, nei vieno nepagausi. Tipin? blokuojanti momentinio vienalaiki?kumo u?duotis. Norisi pridurti, jeigu ir toliau u?sispyrusiai vaikysiesi, ir ?d?si maksimum? valing? (S?moning?) pastang?, tai prarasi gyvyb? (s?mon?). ?mogus, sud?tingoje u?duotyje nerad?s elementarios ne?vykdomos u?duoties, pasmerktas stuporui. Ir privalomas, ir nei?vengiamas esant, bet kokiam stuporui, energetinis deficitas – stresas. ?mogaus gyvenimas – tai nuosekliai ?sivaizduojamame laike besit?sian?i? elementari? u?duo?i? grandin?. Ir prad?j?s nuosekliai realizuoti ?i? grandin?, ?mogus s?kmingai eis iki ?ios grandin?s blokuojan?ios grandies. Ir dabarties realyb?s akimirkoje (praeitis ir ateitis – ?sivaizduojami lakai) u?siblokuos ties j?. Ir jeigu jis neatsisakys visos sud?tingos u?duoties ir bet kokia kaina pabandys realizuoti blokuojan?i? elementari? u?duot? dabarties akimirkoje, i? inercijos, ?kv?ptas ank??iau ?vykdyt? nuosekli? elementari? u?duo?i? s?kme, ?sivaizduodamas, kad yra paj?gus ?gyvendinti bet kuri? u?duot? dabarties akimirkoje, jis pasmerkia save stuporui, kaip pasekm? – stresui; o po to mir?iai. Vienintel? i?eitis – palikti vis? sud?ting? u?duot?. Nesigailint tu??iai prarasto laiko, s?kmingai vykdant prie? tai buvusias elementarias u?duotis, iki pat blokuojan?ios grandies. Stuporas – tai pabaiga, materialiam k?nui ne?veikiama siena. Reali ?sivaizduojamo laiko koridoriaus pabaiga, kuris sukurtas ?mogaus vaizduote. Realus ?mogaus gyvenimas – tik akimirka ?ia ir dabar. ?sivaizduojamame koridoriuje – laike, gyvena tik vaizduot?. K?nas gali b?ti tik dabarties akimirkoje. Stupor? – ne?vykdom? vienalaiki?kumo u?duot?, i?spr?sti gali, tik ?mogaus vaizduot?.
Kaip ne?kristi ? stres? (i?vengti streso)
Yra tik du variantai. Ramiai ir s?moningai nuosekliai vykdyti u?duot?, i?skaid?ius j? ? elementarias nuoseklias u?duotis. I?d?s?ius juos vaizduote nuosekliai laike ir erdv?je. Tokiu b?du suk?rus ?sivaizduojam? laiko koridori? be stupor?. Likviduojant sud?tingoje u?duotyje (vaizduot?s sukurtame laiko koridoriuje) visas blokuojan?ias grandis. Arba, jeigu nepavyksta pakeisti stupor? (vienalaiki?kumo u?duot?) ? elementari? nuosekli? u?duo?i? nuoseklum?, papras?iausiai visi?kai j? ignoruoti j?. Fizin?je realyb?je ?ia ir dabar ?od?iai: stuporas, stresas ir mirtis – sinonimai. ?mogaus ?sivaizduojamai daliai – tik trumpalaik? S?mon?s netektis.
Penki asmenyb?s tipai, penkios pagrindin?s emocijos, penkios b?ties b?senos. ?itas, asmenyb?s tip? modelis, remiasi i?vadomis, i? auk??iau pateikt? praktini? eksperiment?. Lentel?je nurodytos dvi kra?tutin?s b?senos. Norma – valingas S?moningas asmenyb?s atsisakymas vykdyti blokuojan?ias u?duotis. Ir ?izo – S?mon? ir valia pinai aps?sta blokuojan?i? u?duo?i? vykdymu. Paribin?s b?senos tarp ?i? kra?tutini?kum? yra reliatyvios ir s?lygin?s, su palaipsniniu valios ir S?mon?s prigesimu nuo normos iki ?izo.
Asmenyb? – tai reali? arba ?sivaizduojam? daikt? atspaud? rinkinys, i?saugot? d?mesio spinduliu ?mogaus atmintyje ir laikom? ten S?moninga valinga pastanga.
Atmintis – tai berib? ?sivaizduojama erdv?, kurioje patalpinti ?mogaus jutimo organ? atspaudai. Egzistuoja penkti atminties skyriai (erdv?s), atitinkan?ios penkiems jutimo organams. Ir ?e?tas skyrius atitinkantis vaizduot?. ?e?tame atminties skyriuje (tu??ioje erdv?je) vyksta ?sivaizduojam? objekt? konstravimas (analiz?s ir sintez?) i? sand?liuoto penkiose atminties skyriuose turinio. Penki atminties skyriai atitinka penkiems ?mogaus suvokimo organams. Akims, ausims, nosiai su jos uosle, lie?uviui su jo skoniu, ir k?nui su jo jutimu lietimui ir judesiui. Atskirose atminties skyriuose saugomos tiesiogin?s (nekintamos) daikt? kopijos, kurios buvo suvoktos tiesiogiai jutiminiais organais. Schemati?kai, tai galima pavaizduoti penkiakamp?s ?vaig?d?s simboliu. ?sivaizduokite ?vaig?d?. Penki jos spinduliai – tai penki atminties skyriai: kinestetin? atmintis, audialin? atmintis, vizualin? atmintis, skonio atmintis, uosl?s atmintis. ?vaig?d?s centras, tai vaizduot?s erdv?, kurioje i? penki? atminties skyri? turinio projektuojamos ?sivaizduojamos formos, kurios n?ra stebimos realyb?je jutiminiais organais. Nauji ?sivaizduojami atspaudai, su ?mogui pageidaujamu savybi? rinkiniu. Vaizduot?s erdv?je (nauj? form? su naujomis savyb?mis analiz? ir sintez?) atliekamas k?rybinis darbas. Laiko koridori? k?rimas ir apstatymas. Kuo jis vykdomas? Jis vykdomas d?mesio spinduliu, kur? valdo ?mogaus valios centras - Аz jezm (Аз езьм) (S?mon?, steb?tojas, siela (relig.), dievo kibirk?tis (relig.), k?r?jas). Kuris sugriebia vaizdinius, saugomus atminties penkiose erdv?se (praeityje). Ir talpina juos ? vaizduot?s srit? (dabartyje). Kurioje jis vaizdinys dalomas ? elementarias dalis (analiz?). Po to i?renkamos elementarios savyb?s ir surenkamos ? naujas formas (sintez?). Toliau patalpinamos naujame laiko koridoriuje (ateityje). D?mesio spindulys – ?itas pavadinimas tiesiogiai nurodo ? jo ?viesos prigimt?, visi?kai pana?iu ? ?viesos spindul?. D?mes? galima sufokusuoti ir i?fokusuoti, pana?iai kaip ki?eninio ?ibintuvo ?viesos spindul?. Fokusuojant spindulys ap?vie?ia ma?esn? plot?, ta?iau ry?kiau. I?fokusuojant spindulys ap?vie?ia didesn? erdv?, ta?iau nery?kiai (i?plautai). Jeigu j?s ?i?rite ? daikt?, j?s matote aplinkinius daiktus nery?kiai ir neai?kiai. Steb?tojas suvokia d?mesio spindulio fokuso sugriebt? daikt? s?lyginiai ai?kiau. Ta?iau irgi s?lyginiai. Jeigu j?s sufokusuosite d?mesio spindul? ? vien? daikto dal?, kitos atrodys nery?kiai ir taps neai?kios. Tokiu b?du ?mogus gali matyti absoliu?iai ai?kiai tik begaliniai ma?? ta?k?, visa kita jis suvokia s?lyginiai ai?kiai. Priklausomai nuo S?moningo d?mesio spindulio fokusavimo j?gos. Kuo d?mesio spindulio fokusavimo ta?kas ma?esnis, tuo ai?kesnis jame suvokimas. I?fokusuojant d?mesio fokus? nuo begaliniai ma?o ta?ko jis tampa apskritimu, pusiau sfer? (?mogaus k?no akies suvokimo riba) ir sfera (vaizduot?s akis). Jeigu j?s ai?kiai matote dal? daikto, j?s nesuvokiate pilnai viso daikto. Likusios jo dalys panyra ? tams? (atrodo i?plautos, panyra ? chaos?, i?tirpsta). Tai absoliutus faktas, bet kurio ?mogaus d?mesys visi?kai atitinka ki?eninio ?ibinto spindul?. Tai ?rodys eilinis elementarus eksperimentas. Parodykite ?mogui bet kok? po ranka pakliuvus? daikt?. Pasi?lykite sutelkti d?mes? (S?mon?s spindul?) ? daikt?. Ir fiksuoti d?mesio spinduol? ties juo. Po to prad?kite ? ?mogaus akimis matom? erdv? ?ne?ti daiktus ir pra?ykite juos apra?yti. ?mogus negali ?ito padaryti neatitrauk?s d?mesio spindulio nuo pasirinkti daikto. Nors akimirkai jis turi fiksuoti spindul? ties ?ne?amu daikt?, kad gal?t? vienareik?mi?kai atpa?inti j?. Kitaip jis papras?iausiai nesuvoks jo, kaip ka?k? konkretaus. Spindulys sugriebia objektus, saugomus atminties penki? skyri? erdv?je. Dar daugiau, papra?ykite sufokusuoti d?mes? ? daikto dal?. Ir tuomet kitos daikto dalys akimirksniu u?sipildys tamsa (atrodys i?plautos, panirs ? chaos?, i?tirps eteryje). Taps nery?kios, nesufokusuotos. ?mogus nebesuvokia sufokusuotai (s?lyginiai ry?kiai ir ai?kiai) ?itas silpnai d?mesio spindulio fokusu ap?viestas daikto dalis, negali j? sugriebti d?mesio spindulio fokusu ir perne?ti juos ? vaizduot?s srit? ar atmint?.
Vaizduot?s srityje ?mogus d?mesio spinduliu kaip lazeriu i?skaido sugriebtus atspaudus, i?skirdamas pageidaujam? savyb?. Kitos visi?kai ignoruojamos, ir jos akimirksniu panyra ? tams? (chaos?). I? i?saugot? dali? sintezuoja nauj? objekt?. Ir i?d?sto j? pageidaujamame laiko koridoriuje – ateityje. Spindulys pana?us ? ?mogaus rankas, kurios pie?ia arba lipdo objektus. Skirtumas tik tas, kad k?no rankos gali kurti tik dabarties laiko momente ir tik realius materialius objektus, o vaizduot? sukuria laiko koridorius, kuria ateit? i? praeities – ?sivaizduojamus idealius objektus. Rankos kuria nauj? objekt? i? reali? objekt?, vaizduot? kuria ideali? ateit?. D?mesio spindulys, kaip ranka, kuria naujas konfig?racijas vaizduot?s erdv?je (tu??iame begaliniai dideliame ?sivaizduojamoje erdv?je - sferoje) i? saugom? atminties sferoje atspaud?. Vaizduot?s erdv? begaliniai didesn? u? fizin? ?mogaus k?n?. Mes galime ?sivaizduoti nam? prie? save, sukurti j? prie? save erdv?je. Galim akimirksniu j? pa?alinti. Galim ?sivaizduoti erdv?je e?er?, kurioje dabar yra mi?kas. K?rybin?s d?mesio spindulio, nukreipiamo valia i? centro Аz jezm (Аз езьм) galimyb?s, prakti?kai berib?s. ?itas d?mesio spindulys neveikia pats savaime. Jis valdomas S?moningos valios centru - Аz jezm (Аз езьм). ?itas centras yra steb?tojas. Jis stebi (ap?vie?ia) d?mesio spindulio pagalba aplinkin? erdv? ir joje esan?ius objektus. Ir tuo pa?iu spinduliu sugriebiami atspaudai atmintyje ir i?laikomi ten nuo panirimo ? chaos? (i?tirpimo tamsoje). Sukuria naujus atspaudus vaizduot?s srityje – aplinkin?je erdv?je. Bet koks ?mogus per kelias sekundes ?sivaizduoti pel? sulig kalnu, arba drambl? sulig ?irniu. Ta?iau ?sivaizduoti ir sintezuoti k? nors i? esm?s naujo (nematyto anks?iau) d?mesio spindulys negali. Vaizduot?s sfera, skleid?iasi i? begaliniai ma?o Аz jezm (Аз езьм) ta?ko – ?viesos spindulio ?altinio – nukreipto d?mesio. Tod?l ne?manoma sukurti i? esm?s nieko naujo. Pati sfera kuriama besiskleid?ian?iu S?mon?s ?viesos spinduliu. Tokiu b?du, pirma sukurta forma gali b?ti ?viesos ta?kas. Antra – ?viesos spindulys (begalin? ties?), paskui j? v?duokle skleid?iasi apskritimas. Prad?j?s suktis jis virsta sfera. Viskas. Visos kitos galimos kurti ?ioje erdv?je fig?ros, kuriamos i? begalini? ?viesos ta?k? konfig?racij?, sferin?s ?viesos erdv?s ribose. Tokiu b?du ?mogus sudarytas i? valingo centro Аz jezm (Аз езьм) (?viesos ta?ko, valios), d?mesio spindulio (steb?tojo), tu??ios erdv?s vaizduot?s, padalintos ? penkias atminties erdves, u?pildytas objektais, kurie atitinka penkiems jutimo organams, ir fizinio apvalkalo (k?no). ?mogus Suvokiantis savyje visus ?iuos lygius yra visi?kai normalus, suvokiantis tik fizin? k?n? yra ?izo (suskaldytas, nepilnavertis). Tarp ?i? kra?tutini? b?sen? (tamsa ir ?viesa) yra begalinis kiekis tarpini? sav?s ?sis?moninimo b?sen?. Kaip ?viesos spindulys pereidamas per prizm? i?siskaido ? spalvas. Nuo ?ydros iki juodos. Lentel?je a? pateikiau tik ry?kiausias ir akivaizd?ias paribinius sav?s ?sis?moninimo begalinius lygius. Nuo pilno sav?s ?sis?moninimo – norma, iki pilno u?valdymo stuporu (chaosu, tamsa, melu, iliuzija) sav?s ?sis?moninimo (nes?moningumo).
Bet kuris ?mogus gali tik savaranki?kai pakeisti savo sav?s ?sis?moninimo tip? evoliucijos linkme (nuo ?iziko – iki normalaus) arba involiucijos pus? (nuo normalaus iki ?iziko).
Pavyzd?iui, man vadovaujant, mik?iojantys PATYS palaipsniui pereina nuo psichotiko lygio iki normalaus suvokian?io savo kalb? per 3 kalendorines dienas. ?izikai ir ?izo – fobai, papras?iausiai ignoruoja mane ir mano metod?, laiko j? melu. Laukia pagalbos i? ?alies (gydymo) – blokuojanti u?duotis. Tod?l j? kalbos ?sis?moninimas mir?s ir tokiu liks, tol kol jie patys ne?d?s savo s?moning? pastang? pa?inti savo kalb?. Ne?sis?monina fakto: kalba kuriama S?moningai pa?iu ?mogaus valios centru, ji n?ra materialus objektas! Ne?manoma mik?iotojo padaryti normaliai kalban?iu gydant i? i?or?s, pa?aline „gera“ valia ir gerais ketinimais, jis gali TIK PATS I?MOKTI KALB?TI be stuporo, kartodamas paskui gyv? meistr? nuoseklius lengvus kalbos veiksmus. Kuris ?ino kaip daryti kalb? lengvai ir paprastai, patogia ir komforti?kai. Galin?iu apmokyti lengviems ir elementariems kalbos ?g?d?iams – elementarioms nuoseklioms u?duotims, apeinant blokuojan?ias u?duotis. Pavyzd?iui, bandymo pasakyti du garsus vienalaiki?kai, arba bandymo vienalaiki?kai galvoti ir kalb?ti, klausyti ir kalb?ti ir daug kit?. Nei?mokius mik?iotojo nuosekliai, elementariems neblokuojantiems kalbos ?g?d?iams, jis taip ir ne?inioje apie kalbos stupor?, kuriame jau yra. ?itas elementarus mokomasis darbas, skirtas mik?iojantiems ?sisavinti elementarius nuoseklius paprastu?ius kalbos ?g?d?ius, vykdomas mano paties asmeni?kai seminaruose ir asmenin?se sesijose. Tokio apmokymo rezultatas kalbos normalizavimasis akimirksniu – elementari? kalbos ?g?d?i? nuoseklumas.
Realyb?s testai Sne?ko R. A. (testai ?izai aptikti)
?izofrenija – tai melaginga i?kreipta informacija, sulaikoma ?mogaus atmintyje. Valia, jos pagalba, formuoja blokuojan?ias u?duotis vaizduot?je ir daro j? projekcijas ? gyvenim?. Reali? fakt? pakeitimas iliuziniais (melagingais) ir daro i? ?mogaus ?izik?. Kaip kalb?jo senoliai – ?mogus melagis = ?mogus beprotis (?mogus su apsiblaususiu matymu, silpno s?moningumo, nesugebantis veikti nuosekliai atlikti elementaraus veiksmo). Turintis atmintyje mel?, nemato tikrosios objektyvios realyb?s, kei?ia j? fantazine realybe. Tiki savo fantazijomis labiau, nei realiems faktams ir Valingomis pastangomis ignoruoja akivaizd?ius faktus, kad jie nepatekt? ? savo atminties skyrius. Vienintelis b?das i?silaisvinti nuo ?izofrenijos – priversti susitikti betarpi?kai su tikr?j? realyb?, kito kelio n?ra. Pa?alinti i? jo atminties erdv?s vis? melaging? informacij?, kuria remiantis galima statyti tik blokuojan?ias u?duotis (ne?vykdomas pagal nutyl?jim?).
?mogaus atmintyje esanti i?kreipta, netiksli arba melaginga informacija yra vis? ?mogaus baimi? ?altinis. Ji sukuria ne?vykdomas u?duotis ir padaro ?mog? bej?giu jas ?gyvendinti. Nesugeb?jimas ?vykdyti t? ar kit? vienalaiki?kumo u?duot? ir ne?inojimas elementari? nuosekli? veiksm? ?statymo (1 antimaterialaus Sne?ko R. A. ?statymo) ?tikin? ?mog?, kad jis yra silpnas ir paraly?iuoja jo Valios centr?. Daro jo vali? bej?ge. Melas – bet kokio stuporo esm?, paver?iant? ?mog? ? paklusn? pa?aliniai valiai mechanizm?, bej?g? ir tod?l visko bijant?. Savanori?kai praradus? vali? ir pa?emin?s save bandymu ?gyvendinti blokuojant? veiksm?. Tod?l visi politikai ir manipuliatoriai, taip m?gsta u?pildyti ?moni? atmint? melu, padarant juos bej?giais ir paver?iant bej?giais paklusniais ?izo (zombiais). Tokiu pa?iu b?du – priversti ?mog? vykdyti ne?manom? u?duot?, naudojasi visi hipnotizuotojai. Ir kuomet ?mogaus valia ir s?mon? tampa bej?g?mis (atjungiami nuo srov?s), jie pradeda manipuliuoti MIRTINAI u?migusio ?mogaus d?mesio spinduliu savo savanaudi?kiems tikslams. ?teigti jam naujus melagingus vaizdinius ir kurti u? j? laiko koridorius to ?mogaus atei?iai (pohipnozin? ?taiga). Perduoti d?mesio spindul? pa?aliniai valiai, pakliuvus ? vienalaiki?kumo u?duot? – rei?kia pavirsti ? paklusn? zomb?, mirtinai miegant? ?izo. Kaip kalb?jo senoliai – PARDUOTI VELNIUI SIEL? (melo t?vui – relig.). O fakti?kai, savo d?mesio spindul? pa?aliniai valiai (?tik?ti nepatikrinus fakt?, ?ne?ti ? atmint? melaging? informacij?). Kuriuo pa?alin? valia prad?s be skrupul? manipuliuoti savo nuo?i?ra, jums teliks paklusniai sekti ? ateit?, kuri? suk?r? jus apgav?s manipuliatorius, be j?s? valingo dalyvavimo ir sutikimo.
Sne?ko R. A. praktini? test? lentel? ?izai aptikti (pavyzdys, mik?iojimo ?izo – fobijos kompleksas). Sukurta momentiniam i?silaisvinimui nuo ?izofrenijos, priver?iant ?izoid? arba fobik? susitikti su objektyvia faktine realyb?. Pa?alinimas i? jo atminties vis? melaging?, gimdan?ia stupor? informacij?. Taip pat ?izo – mik?iotojams ir ?izo – logopedams, kurie bando „gydyti melu“ patys yra iliuzijose ir nemok?i?kume.
Nemok?i?kumas – informacijos atmintyje beb?vimas, nulis informacijos.
?izo – melas, saugomas atmintyje, iliuziniai atminties vaizdai neegzistuojantys objektyvioje realyb?je.
?izoidai negali „gydyti“ ?izod? pagal ?ios lentel?s nutyl?jim?.
Toliau tekste raid?i? jungin? ?IZO, suprasti tiesiogiai, kaip ?od?io MELAS (iliuzija, haliucinacija, ne realyb? sinonim?. ) sinonim?. T. y. ?izikas tiesiog ?mogus, kurio atmint? i?saugoti melagingi vaizdiniai. O nemok?i?kum? reik?t? suprasti, kaip visi?k? koki? nors atspaud? atmintyje nebuvim?. Nulis atspaud?, tu?tuma. ?mogus nemok?a – ?mogus, kurio atmintyje n?ra jokios informacijos apie dominan?i? tem? apskritai, nei melaging? vaizdini?, nei reali? atspaud? realiai egzistuojan?i? objekt? ir fenomen?.
Toki? test?, i?saugotam ?moni? atmintyje melui (?izo) aptikti, a? turiu labai daug, vis? j? ?ia nepateiksiu. Juos a? atlieku reikalui esant asmenini? sesij? ar seminar? metu. Nes nemok?i?kumas (informacin?s duob?s = 0) ir ?izo (melagingi vaizdiniai atmintyje) kiekvieno ?mogaus individual?s. ?ia a? pateikiu pavyzd?ius ir negin?ytinus ?rodymus j?s? prabudimui nuo melo ? akivaizd?i? (negin?ytin? matom? bet kuriam norin?iam) fakt? realyb?. U?tenka papras?iausiai pa?iam atlikti test?. Visa kita tampa ai?ku be ?od?i?. Tai ir yra – tiesa! Ir ji i?gydo savimi visas baimes ir vis? tip? ?iz? AKIMIRKSNIU visuose ?mogaus b?ties lygiuose!
(Draud?iama cituoti ir skelbti Internete, bet kokias i?traukas i? Sne?ko R. A. knyg?, ?ito straipsnio, be nuorodos ? autoriaus puslap? http://zaikanie-forum.ru.)
