В этой теме нет ответов

[Повилас]

Si?loma aptarti Sne?ko R. A. disertacijos, apie kalbos paslaptis metmenis. Jos ry?? su s?mone, smegenimis ir ?mogaus atmintimi. Dominantys savo kalbos tobul?jimo ir vystymosi klausymu kvie?iami aptarimui.

Rankra??io teis?mis

Romanas Aleksejevi?ius Sne?ko

KALBOMATA (INGORA)

Disertacija

Jaroslavlis  2009

ANOTACIJA


Kalbos evoliucija akivaizd?iai atspindi ?mogaus evoliucij? nuo primato iki socializuoto ?mogaus. Dabartiniu metu kalba, nusistov?jusi? pakildym? ?takoje, prilyginama ra?tui. Ankstyvas nemok?i?kas ra?to mokymas, sukelia vaikams sumai?t? ra?to ir kalbos at?vilgiu. ?i sumai?tis s?vokose, i??aukia absurd?  veiksmuose. Kil? i? sumai?ties, absurdi?ki veiksmai veda ? stuporus kalboje ir ra?te. ?iuolaikiniai gydytojai, logopedai ir psichologai ?ituos stuporus priima, kaip smegen? ir nerv? susirgimus. Tod?l naudojama neteisinga terapija, ten kur ji visi?kai nereikalinga ir bevert?.
?is darbas pad?s pa?alinti mai?at? kalbos ir ra?to, mokymo ir gydymo, normos ir patologijos  s?vokose. Tai leis i?mintingiau ir saugiau organizuoti mokymo proces? visoje apimtyje. Tai pad?s visam laikui i?rauti su ?aknimis tokius fenomenus kaip mik?iojimas, ?veplavimas, ?niaukrojimas, greblavimas, netikras kurtumas, afazija, atminties ir d?mesio sutrikimai, besimokan?i? skirstymas ? pa?angius ir nepa?angius ir kt... Atskelti mokymo proces? ? visi?kai kit?, ?iuolaikin? ir technologin? lyg?. Padidinti jo saugum? ir visi?kai pa?alinti galimyb?, mokymosi procese, patekti klaidingai informacijai ? ?mogaus atmint?. Tai pad?s kart? ir visiems laikams su ?aknimis i?rauti ?mogaus informacijos ?sisavinimo problem? ir ?moni? padalijim? ? adekva?ius ir neadekva?ius. Vieninga kalbos mechanika su vieninga simbolika besiremian?ia nat?ralia – prigimtine mechanika, leis mokytis bet kurios u?sienio kalbos be tarimo i?kraipym?. O v?liau, ?monijai kalb?ti viena kalba. T.y.  koduoti vaizdus ? garsus vienu b?du.

TURINYS

?vadas

(?vadas yra ??anga, kur autorius pagrind?ia pasirinktos temos pasirinkim?, pateikia jos aktualumo ?rodymus, mokslin? naujum?, atlikto darbo teorin? ir praktin? svarb?).
?mogaus klaba paslaptingas ir m?slingas mechanizmas. Dar prie?istoriniais laikais laikytas dievi?ku, ?ventu ir buvo ma?ai tyrin?tas. Biblija ?neka apie kalb? taip:
„1: Prad?ioje buvo ?odis, tas ?odis buvo pas Diev?, ir ?odis buvo Dievas.
2: Jis prad?ioje buvo pas Diev?.
3: Visa per J? atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsirad?.
4: Jame buvo gyvyb?, ir gyvyb? buvo ?moni? ?viesa.
5: ?viesa ?vie?ia tamsoje, ir tamsa jos neu?go??. Evangelija pagal Jon?, 1 skyrius.
Normaliam ?mogui kalba yra ?prasta ir savaime akivaizdi. Bet kalbos mechanizmas, did?iajai daugumai, toli gra?u n?ra savaime akivaizdus. Daugeliui ?moni? kalba, nesudaro ypating? sunkum?.
Ta?iau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau ir daugiau problem? susijusi? su kalbos i?sivystymu. D?l j?, kalbos ir ra?to at?vilgiu, kyla daug neai?kum?. Daugelis kalbinink? profesional?: d?stytoj? ir lingvist?, kalbos ir ra?to at?vilgiu klysta. Pavyzd?iui: pagrindinis paplit?s klaidingas teiginys: „Rus? kalboje, kaip girdim, taip ir ra?om“. Bet tai visi?kai prie?tarauja objektyviai realybei. Ra?om МОЛОКО, o sakom МА-ЛА-КО. Ir tod?l verta ?ne?ti ai?kum? ?od?io ir ra?to at?vilgiu. Tiksliai juos atskirti, kaip reikalauja objektyvi realyb?. Ir ?od? pervesti i? mit?, legend? ir miglot? sp?liojim? kategorijos ? tiksli?j? mokslini? disciplin? kategorij?. Kad kalba yra aktuali, kalba tas faktas, kad be kalbos ?mogus niekuo nesiskiria nuo primat?. Vaikai lik? vaikyst?je be galimyb?s gird?ti ir kopijuoti ?mogaus kalb?, taip ir netampa i?mintingais ?mon?mis. O elgiasi kaip gyv?nai, kopijuodami gyv?n? elges? ir bendravimo priemones. Tai visi?kai ?rodo: ?mogus be kalbos ne ?mogus, o gyv?nas. Pagal Darvin? darbas i? be?d?ion?s padar? ?mog?. Bet ar ?manomas darbas be kalbos, o kalba be s?moningumo? ?itame darbe a? parodysiu, kad darbas ir tobulinimasis be kalbos yra visi?kai ne?manomas. Nes darbas pagr?stas atminties vystymu, o atmintis savo ruo?tu vystosi i?skirtinai s?moningumo pagrindu. S?moningumas gi suri?tas su kalba ? vien? nei?ardom? visum?. Be kalbos ?mogus negali ?sis?moninti save ?mogumi, nubusti iki ?mogi?kos savivokos lygio. Su visomis su tuo susijusiomis pasekm?mis: m?stymu, elgesiu ir gyvenimo b?du. I? ?mogaus kabos galima akivaizd?iai nustatyti jo s?moningumo lyg?. Kuo auk?tesn? s?mon?, tuo labiau kalba i?vystyta ir tobula. Mano darbe bus akivaizd?iai parodytas nenutr?kstamas kalbos ir s?mon?s ry?is. Nes jis tikslus ir absoliu?iai d?sningas. Tiksl?s s?mon?s, kalbos ir atminties d?sningumai, prakti?kai demonstruojami ir teori?kai suformuluojami ? tiksl?j? moksl? „Kalbomata“, duos ?monijai rakt? ? auk?tesn? s?moningum?. S?moning? ?mogi?kumo padidinimo rakt?. Naujos tobulos technologijos silpno s?moningumo ?moni? rankose,  pana??s granatai be?d?ion?s rankose. S?moningas ?moni? s?moningumo vystymosi raktas – tai raktas naujam b?ties lygiui. Naujai vieningai ?monijai su vieninga kalba ir begalin?mis s?moningo ir k?rybinio augimo galimyb?mis. S?moningumas, ?tai kas skiria ?mog? nuo gyv?no, priartina j? prie Dievo. ?ia mes art?jame prie ribos, kurios negali per?engti s?lyginis materialus mokslas. Nes absoliutus, nepavaldus s?lygotam, apribotas nesugeba talpinti beribio. ?viesa negali susimai?yti su tamsa. Atspindys veidrodyje negali susimai?yti su atspind?tu, taip ir materija negali susimai?yti su dvasia. Tod?l a? suformulavau pirmus antimaterialius d?snius – S?mon?s ir materijos s?veikos d?snius. Kurie pad?s ?mon?ms samprotauti absoliu?iomis kategorijomis ir absoliu?ius d?snius naudoti praktikoje, savo kasdieniniame materialiame gyvenime. Antimaterial?s d?sniai vaizd?iai ir harmoningai sujungia gamtotyr? ir teologij? ? vien? visum?. M?stymas ir dvasia daugiau neb?ra nesutaikomi antipodai, o per ?mogaus S?mon? harmoningai susijungia. Kas ?galina ne tik apjungti ?monij? kalbos ir m?stymo lygmenyje, bet ir apjungti j? dvasios (dievi?kos savivokos) lygyje. Pilnai sujungti moksl? ir religij? ? viening? ?mogi?k?j? vedim?. Kuriame mintis, k?no veiksmai ir s?mon? bus sujungti ir nukreipti vieninga ?mogi?k?j? valia.

1 skyrius. Istoriografin? kalbotyros apybrai?a.
(skyriaus pavadinimas turi visa apimtimi atspind?ti jos turin?)

„3: Dievas tar?: „Teatsiranda ?viesa!“ Ir atsirado ?viesa.
4: Dievas mat? ?vies? ir, kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyr? ?vies? nuo tamsos.“ Biblija. Prad?ios knyga. 1 skyrius.
Kalbotyra (Речеведение) . ?itas ?odis sudarytas i? dviej? ?od?i? „kalba“ ir „tirti“ („?inoti“. vert.  past.) (ведать). Tolimesniam sud?tingo ?od?io „kalbotyra“ suvokimui ir apm?stymui mes turime labai ai?kiai suprasti jo sudedam?j? s?vok? „kalba“ ir „tirti“ esm?. K? nurodo ?ie ?od?iai, kokia u? j? slypi objektyvi arba subjektyvi prasm?. ?itai mums teks i?siai?kinti tiksliai ir apibr??ti, kad patikimai toliau jud?tum?me esan?ios realyb?s apm?stymuose. Kalbos i?takos nugrimsta ? toki? neapr?piam? praeit?, kad pagal tekstus atrasti jos i?takas ne?manom?. Pirmi senoviniai tekstai buvo labiau religiniai,  nei moksliniai. Vedos apra?o,  kad pats visatos k?r?jas kalb?jo kalba. Ir tai, k? jis konkre?iai kalb?jo, smulkiai apra?yta vedose. Skaitant biblij?, tiesiog nuo pirmo skyriaus mes ai?kiai matom, kad jos autorius apra?o suk?rimo proces? remdamasis i?skirtinai ?od?iu. ?od?iu buvo tvirtinamos ir tvirtinamos objektyvaus pasaulio ribos. Ir kad ?mogus sukurtas pagal dievo paveiksl? ir pana?um?. Tai yra, apdovanotas visomis k?r?jo savyb?mis ir ypatyb?mis miniati?roje. Remiantis vedomis ir biblija ?odis egzistavo nuo t? laik?, kaip ir S?mon?, o va ra?tija u?gim? ?ymiai v?liau. Apie tai liudija senoviniai tekstai, kurie liudija apie tai, kad iki j? u?ra?ymo buvo tik ?odiniai padavimai. Ar turime mes patik?ti ?iuo teiginiu nepra?ant ?rodym?? Ai?ku ne. Mokslininkas skiriasi nuo tikin?io tuo, kad visk? tikrina eksperimentais. ?iuolaikiniai „kalbotyrininkai“ yra ?mon?s dominantys ra?tu, o ne pa?ia kalba. Jiems kalba – did?i?ja dalimi ?od?i? ra?ymo gramatika, stilistinio pateikimo kokyb?. J? darbuose pateiktos ra?to taisykl?s ir normos, ra?to stilistika. Bet n?ra nei vieno ?od?io apie gars?. Tai yra, b?tent pa?io kalbos mechanizmo, s?moningai kuriamo garso. Nes ra?tas yra antrinis ir yra kalbos i?vestin?s reliatyvus kintamasis, viso labo jos negyva simbolin? i?rai?ka. Tikroji kalba – tai garsai, j? harmonija. ?mogaus kalbos aparatas, kuriantis garsus, absoliu?iai neapra?ytas toje nat?ralioje prigimtin?je formoje, kuri? turi ?mogus. N?ra ai?kaus ir vienareik?mi?ko garsini? pozicij?, kalbos mechanikos ir technikos apra?ymo. ?mogaus kalbos aparato gars? k?rimo esmini? d?sningum?. Kalba – tai ?mogaus geba s?moningai koduoti ? garsus juo stebimus objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektus. Ra?tas – tai ?mogaus geba s?moningai koduoti kalbos garsus ? ra?to simbolius. Tokiu b?du, absoliu?iai akivaizdus kardinalus skirtumas tarp kalbos – garso ir ra?to – simbolini? pie?ini?. Ir suplakti juos ? vien? s?vok? KALBA, rei?kia ?ne?ti rimt? mai?at? ? tikr?j? rei?kini? pad?t?. Stebint vaik? kalbos vystym?si, mes ai?kiai ir tiksliai matom, kad vaikai i? prad?i? mokosi kalb?ti, o tik paskui ra?yti. Kalbos ?g?dis ir ra?to ?g?dis yra absoliu?iai skirtingi veikimo mechanizmai. ?mogus suvokia gars? tik ausim, o gars? kuria tik kalbos aparatu – tai su kalba suri?ti organai. ?mogus mato raid? akimis ir j? ra?o ranka – tai su ra?tu susij? organai. Akivaizd?iai matom absoliut? skirtum? naudojam? organ? kalbos ir ra?tui k?rimui. Akis suvokia objektyvios ir subjektyvios realyb?s vaizd?, kuris i? prad?i? koduojamas ? gars? ir paskui ? raid?. ?ita paskirtis b?ti steb?jimo objekto koduote, vienija kalb? ir ra?t?. Suartina juos savo paskirtyje - b?ti daikto kodu, bet ne daugiau. ?iuolaikiniame ra?te ir kalboje egzistuoja rimti nesutapimai raid?s – garso kodavime. Kas daro ra?t? ir kalb? nelygiavert?mis, ra?to simboliai daugumoje ?od?i? absoliu?iai nesutampa su realiu ?od?io skambesiu. Pavyzd?iui: ra?ome ТЁМА, o sakome ТЬО-МА; ra?ome КОРОВА, o sakome КА-РО-ВА…? ?? s?ra?? galima ?traukti daugum? ?iuolaikini? ?odyn? ?od?i?. Kad pa?alinti ?iuos netobulumus, skirtingus skaitymo variantus ir mai?at?, a? suk?riau simbolin? schem? – alfabet?. ?itame alfabete simbolis akivaizd?iai atspindi garso pozicij? ir net ?mogaus kalbos aparato garso atlikimo technik?. Kas visam laikui pa?alins garso atlikimo technikos ir jo simbolinio atvaizdo ra?te nesuderinamum?. Perskait? vis? eil? literat?ros apie ?iuolaikin? kalbotyr? (*), akivaizd?iai matom, kad ji u?siima ne kalba, o ra?tu. Jeigu ?iuolaikin? kalbotyra domisi tik ra?tu, kas tuomet d?misi garso daryba? Tai yra pa?ia kalba betarpi?kai. Atid?iai tiriant kalbos aparatu gaminamus garsus, randame vien? vienintel? moksl?, betarpi?kai,kuris domisi graso atlikimu ir j? formavimusi kalbos aparate – logopedij?. Ir ?ia ne viskas sklandu. Nei viename logopedijos vadov?lyje n?ra vienareik?mi?kos ir realios gars? ir raid?i? atitikimo schemos. Kalbos aparato pozicijos irgi ai?kiai nesutampa su realiai ?manomomis joje garsais. Raid? – garsas – pozicija schem? labai daug (kiekvienas logopedas turi savo versij?), ir visos jos viename ar kitame laipsnyje klaidingos ir orientuotos ? ra?t?. Ir tai ne?i?rint, kad kalbos aparatas vienas! Nieko netrikdo ?is vienareik?mis, vis? be i?imties ?moni?, nuo prigimties jo sandaros faktas. Logopedai absurdi?kai ie?ko gars? remdamiesi raid?mis, o realyb?je ra?tas antraeilis. Derinti gars? prie ra?to absurdi?kas ir beprasmi?kas u?si?mimas. Realyb?je daugelis raid?i? neturi savo konkretaus garso. Logopedai neturi tikslaus vienareik?mio ?mogaus kalbos aparato darbo supratimo. Kaip jie gali i?mokyti juo naudotis? Atsakymas paprastas, savo paklydim? lygyje. Logopedai daro prielaid?,  kad kalba tai ?gimta ?mogaus savyb?,  kuri vystosi pati savaime, bet kartais reikalauja dirbtin?s korekcijos. Tuo atveju, jeigu nevyksta nat?ralus kalbos vystymasis.
Logopedijos mokslas, tai grei?iau tam tikr? dirbtin? pratim? rinkinys, neva padedantis nat?raliam kalbos vystymuisi. Bet ar gali dirbtinis i?vystyti nat?ralum?? Niekada. Bet logopedai ma?ai domisi realyb?s d?sniais ir faktais. Siaura logopedijos kryptis, daro j? gan?tinai abejotinu instrumentu teisingam nat?raliai - prigimtiniam kalbos ?g?d?iui formuoti.  Logopedija ma?ai domisi tikslia kalbos mechanizmo fiziologija, tiksliomis vienareik?mi?komis jo darbo technin?mis charakteristikomis, jo realiomis galimyb?mis ir jo funkcionavimo d?sningumais. Joki? vienareik?mi?kos ?mogaus kalbos aparato darbo mechanikos logopedijoje n?ra. Kiekvienas logopedas turi savo pratim? rinkin? kalbos aparatu i?gaunam? gars? formavimui. Ir tod?l visi?kai absurdi?k? ir ne nat?ral?. Kalba nagrin?jama, kaip ?mogaus ?gimta savyb?, i? kitos pus?s treniruojama, kaip ?g?dis. Ir ?is ai?kus prie?taravimas logoped? netrikdo. I? vienos pus?s kalbos sutrikimai nagrin?jami kaip treniruojamas ir tobulinamas ?g?dis, o i? kitos pus?s, kaip nerv? sistemos susirgimas. ?alia to, nerv? sistemos sutrikimai pripa??stami gars? sudarymo sutrikimo pirmine prie?astimi, be joki? tam faktini? ?rodym?. Juk did?ioji dalis silpnapro?i? ir ?moni? su smegen? traumomis techni?kai kalba gana normaliai. Tai gali net pap?ga su jos smegenimis ir snapu vietoj l?p?. Logopedija n?ra tikslus mokslas, pagr?sta prielaidomis ir sp?lion?mis, kas savo ruo?tu praktikoje priveda prie eil?s kvail? ir groteski?k? jos panaudojimo praktikoje. Veiksmai grind?iami prielaidomis, did?i?ja dalimi klaidingi ir kvaili. O vieningos grie?tai apibr??tos technin?s ir praktin?s baz?s nebuvimas priveda prie to, kad kiekvienas logopedas laiko taisykle sukurti savo metodik?, kaip pad?ti ?mon?ms su kalbos sutrikimais. Kuri yra grei?iau eksperimentin?, nei realiai padedanti. Mik?iojan?i?j? pavyzd?iu mes stebime gana prie?taring? ir kartais kvail? j? „gydymo“ paveiksl?, kalbos treniruot?mis. Kalb?ti apie logopedij?,  kaip apie netiksl? moksl? galima ilgai. Bet mums neverta ilgam u?a?trinti d?mes? ties jos tr?kumais. Nes ?itas darbas pilnaver?iai ap?viet? ?mogaus garso gavimo ir mechanik?, ir technik?. Duoda ai?kius vienareik?mi?kus kalbos, jos formavimosi, fiziologini? parametr?, d?sningum?, kuriais remiasi ?mogaus kalbos formavimasis apibr??imus. J?s? d?mesiui pateikiama vienareik?m? ir vienintel? teisinga kalbos formavimo metodika, pagr?sta nat?raliais prigimtiniais ?mogaus kalbos aparato mechanizmais. Kas duos galimybes, palyginant j? su kitomis logopedin?mis metodikomis vaizd?iai ir akivaizd?iai pamatyti j? tr?kumus ir privalumus. Pana?iai, kaip lyginant su etalonu matomi lyginam? dyd?i? privalumai ir tr?kumai. ?mogaus kalbos aparatas turi viening? fiziologij?. Ir vadinasi viening? darbo mechanik?. Tokiu b?du, garso formavimasis jame negali vykti skirtingai. I? ?ia negali b?ti keletas skirting? jo darbo koordinacijos metodik?. O j? yra did?iulis kiekis. ?itas darbas atne? absoliut? ai?kum? ? netiksl? ir neapibr??t? logopedijos moksl?. Bet koks logopedas ?sitikin?s, kad kalba suri?ta su emocijomis ir nerv? sistema. Bet ?io s?ry?io mechanizmas jiems lieka m?sle. Juk j? i?silavinimas ne leid?ia jiems tyrin?ti psichik? ir ?mogaus nerv? sistem?, ?ituo u?siima psichologija ir psichiatrija. Mokslai gan?tinai netiksl?s ir gin?ytini, neturintys tiksli? ir vienareik?mi?k?, etalonini? objekt? apibr??im?. Tai daro jau savaime absoliu?iai bej?gi?komis, kuomet reikalaujama ?ne?ti vienareik?mi?k? ai?kum? ir konkretik? ? klausim? „gydyti“ ar „mokyti“. Pavyzd?iui, psichiatrija ?i?ri ? t? pat? mik?iojim?, kaip streso pasekm? ir paskiria savo psichologinio poveikio schem?. Logopedai jau moko miknius ir vaikus kalb?ti, duodami jiems tam tikrus pratimus kalbos pagalbai. Kurie net ne tik ne padeda kalbai, bet visi?kai nesuri?ti su ?mogaus kalbos mechanika.  O kai kurie absoliu?iai kvaili ir net i? principo kalbos aparatas negali j? ?vykdyti. Tai tik papildomai apsunkina kalb? ir daro j? dar labiau groteski?k? ir kvaila. A? apsi?miau atlikti ?? darb?, akivaizd?iai parodyti, kad bet koki? kalbos sutrikim? problem? galima i?spr?sti trumpiausiais terminais. Jeigu naudoti tikrai mokslin? kalbos mechanizmo tyrimo metod?, besiremiant? vienareik?mi?kais ir negin?ijamais objektyvios realyb?s faktais. Logopedija, psichologija ir psichiatrija turi skirtingus ?ios – ?mogaus kalbos formavimosi – problemos po?i?rius. Tai labiau primena gulb?, v??? ir lydek? i? Krilovo pasak??ios, nei mokslinius tikslius tyrin?jimus. Kas absoliu?iai neleid?iama, nes prie?tarauja objektyvios realyb?s faktams. „Kalbomata“  turi b?ti vieningas mokslas, kuris vienareik?mi?kai tiksliai ir ai?kiai sustatyt? visus faktus, paai?kint? visus gin?ytinus logopedijos, psichiatrijos, kalbotyros ir psichologijos fenomenus. Ir atvest? juos prie vieningo negin?ytino vardiklio – kalbos d?snio, kuriuo remiantis, turi b?ti sukurtas vieningas ?moni? vieningos kalbos formavimo metodas. Vieningam ?mogi?kajam aparatui. Toks tikslus mokslas KALBOMATA mano Sne?ko R. A. sukurtas  ir pateiktas j?s? d?mesiui ?itame darbe. Jis bus etalonu, pagal kur? mokslininkai gal?s pasverti ir koreguotu savo metodikas, pa?alinti i? j? visus abejotinus ir klaidingus apibr??imus ir praktikas. Kurios prie?tarauja nat?raliai prigimtiniams objektyviems faktams, kalbos aparato sandaros, ?mogaus atminties ir d?mesio d?sniams. Mano darbe apra?yti tiksl?s negin?ytini prigimtin?s kalbos d?sniai bus patikimu pamatu tolimesniems KALBOMATOS ir gretutiniams mokslams: logopedijos, psichiatrijos, kalbos (ra?to) ir psichologijos sri?i? tyrin?jimams. Filosofija, kuri nagrin?ja bendrus gamtotyros klausimus, pad?jo mums apjungti m?s? gautas faktines eksperimentines ?inias, tokiose srityse, kaip logopedija, psichologija, ra?tas, psichiatrija, fiziologija, fizika, mechanika ? viening? ?ini? strukt?r? bendru pavadinimu KALBOMATA. O taip pat logika mums pad?jo suderinti faktin? naujo mokslo KALBOMATA strukt?r? ? nuosekli? faktini? d?sningum? schem?. Panaudoj?s analiz? ir sintez?,  kaip m?stymo pagrind?. A? ?ne?iau maksimal? ai?kum? simboliuose panaudoj?s lingvistik?. ?ne?iau tiksli? ir vienareik?mi?k? simboli? ir ?od?i? atitikim? d?sningiems objektyvios realyb?s faktams. A? taip pat panaudojau teologij?, kad prieiti prie pa?io ?mogaus ?altinio ir prad?ios, kaip i?mintingo ir apdovanotos kalba b?tyb?s. Vienintelio savo gimin?je ?em?s planetoje, apgalvotai ir i?vystytai kalban?ios gyvulin?s gyvyb?s r??ies.

Suformuluota hipotez?
(Paneigianti ?iandien egzistuojan?ias autoritetines teorines versijas)
Gauti rezultatai. Jie turi tur?ti gana akivaizd? pavidal?, da?niausiai panaudojamos lentel?s ir pie?iniai, kurie palydimi autoriaus paai?kinimais.
Tarkim, kad biblijos teiginys apie tai, kad kalba turi dievi?k? kilm? ir paskirt? n?ra ?mogaus i?sigalvojimas, o turi gana objektyvius ?rodymus. Patikrinamus ir fiksuotus eksperimentais.
„27: Ir Dievas sutv?r? ?mog? pagal savo atvaizd?; pagal Dievo atvaizd? sutv?r? Jis j?; vyr? ir moter? sutv?r? Jis.
28: Dievas juos palaimino ir tar?: „B?kite vaisingi ir dauginkit?s, pripildykite ?em? ir u?valdykite j?, vie?pataukite j?ros ?uvims, padangi? pauk??iams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant ?em?s!“ Biblija Prad?ios knyga. 1 skyrius.
Iki to mes turi i?tirti ?mog? ir apibr??ti jo pagrindines savybes. Kurios remiantis biblija turi dievi?k? prigimt?. Duoti joms ai?k? objektyv?, savaim? akivaizd? ir negin?ytin? apibr??im?. Ir jais remiantis mes gal?tum?me eksperimentuoti ir tyrin?ti moksli?kai m?s? prielaid? – hipotez?. Mano tyrin?jimai atskleid? gana vaizd?ius d?sningumus ir faktus. Tarpais savaime akivaizd?ius ir lengvai eksperimentais pakartojamus. Be joki? i?lyg?. A? u?kodavau juos ? ?od?ius ir vizualines schemas, tam, kad b?t? labiau patogi ir vaizdingiau pateikti j?s? d?mesiui. Taigi, i?vardinkim savybes, kurias turi ?mogus, savybes savaime akivaizd?iai mumis stebimas savo asmenini? pavyzd?iu, ir mus dominan?ias m?s? tyrin?jime: steb?tojas, valia, s?mon?, d?mesys, b?tis, sapnas, kalba, i?mintis, atmintis, m?stymas, objektyvi realyb?, subjektyvi realyb?, k?no mechanizmas ir kitas mums b?tinas vienareik?miam ?prasminimui ir fakt? d?stymui.

Kas yra aksioma? Tai savaime akivaizdus faktas, nereikalaujantis ?rodym?. Remiantis hipotez?s priartinimui aksiomai, formuojami visi duot? hipotezi? tikrumo ?rodymai.
Kas yra paklydimas? Tai hipotetin? prielaida nepatvirtinta realyb?s savaime akivaizd?iu faktu.
Kas yra klied?jimas? Tai neadekvatus pirmenyb?s suteikimas savo sp?liojimams, prie?taraujantiems objektyvios realyb?s faktams.
Kas yra steb?tojas? Tai subjektas, stebintis objektus. ?vardykime j? ?od?iu Az jezm (Аз езьм), taikant j? sau. Nat?ralu ir savaime akivaizdu, kad niekas negali nugin?yti fakto, kad bet koks Az jezm (Аз езьм) subjektas yra steb?tojas. Tai kas neturi gebos steb?ti, nerodo joki? gyvybingumo po?ymi?. Ir negali b?ti nagrin?jamas, kaip gyvas objektas. Duot? geb? steb?ti, kiekvienas ?mogus gali aptikti, kaip nat?rali? savo b?ties dal?.
Kas yra b?tis? Tai subjekto galimyb? steb?ti objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektus. Kas negali steb?ti, tai n?ra b?tis. O yra neb?tis, tai yra nesugeb?jimas steb?ti – mirtis.
Kas yra koma? Koma – d?mesio nebuvimas.
Kas yra transas? Transas – tai nesuvokiamas jutimo organ? per?jimas ? projektoriaus re?im?.
Kas yra d?mesys? Tai ?mogaus valinga geba sufokusuoti savo s?mon? ? spindul?, ap?vie?iant? vien? vienintel? informacijos vienet?. Tai savaime akivaizdi aksioma, absoliutus d?sningumas, neturintis i?im?i? ir nereikalaujantis ?rodym?. D?ka savo savaiminio akivaizdumo ir absoliutaus matomo.
Kas yra d?mesio fokusavimas? Tai valingas s?mon?s sutelkimas, tam kad ap?viest? tik 1 informacijos vnt. Jutimo organ? naudojimas skenerio re?ime (kopijuotojo). Nukreipti ak? (око) objekto skenavimui ir atsiminimui.
Kas yra d?mesio fokusas? Tai d?mesio spindulio galas.
Kas yra momentali atmintis? Tai maksimali informacijos porcija, kuri? gali apr?pti d?mesio spindulys.
Kas yra ilgalaik? atmintis? Objektyvios realyb?s atspind?i? saugykla.
Kas yra informacijos vienetas? Tai minimali informacijos porcija, kuri? gali apr?pti d?mesio spindulys.
Kas yra ?siminimas? Tai objektyvios realyb?s atspind?i? fiksavimas subjektyvios realyb?s atmintyje. Vykdomas cikliniu d?mesio fokusavimu ties vienu informacijos vienetu ir to informacijos vieneto kodavimu ? ?od?.
Kas yra protas? Tai ?siminimo mechanizmas.
Kas yra atmintis? Tas pats protas. (?i?r?ti protas)
Kas yra kalba? Tai informacijos kodavimas ? garso kod? ir k?no kod?.
Kas yra miegas? Tai priverstinis atminties i?valymas esant informacijos perkrovai.
Kas yra subjektyvi realyb?? Tai objektai, kuriuos gali steb?ti tik subjektas Az jezm (Аз езьм). Subjektyvios realyb?s objektai ?mogaus saugomi atmintyje.
Kas yra objektyvi realyb?? Tai objektai, kuriuos gali steb?ti bet kuris subjektas Az jezm (Аз езьм). Objektyvios realyb?s objektai nepriklauso i?skirtinai subjekto atmin?iai, o gali b?ti stebimi bet kuriam norin?iam subjektui.
Kas yra valia? Tai subjekto geba sukurti, perkelti ir sunaikinti objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektus.
Kas yra vaizduot?? Tai subjekto geba i?kreipti objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektus.
Kas yra m?stymas? Tai geba analizuoti ir sintezuoti objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektus.
Kas yra analiz? ir sintez?? Analiz? – tai objekto ? elementarius vienetus i?skaidymas. Sintez? – tai objekto i? elementari? vienet? surinkimas.  
Kas yra elementarus vienetas? Tai daugiau neanalizuojamas vienetas.
Kas yra s?mon?? Tai gyvo steb?jimo t?km?, nukreipta nuo steb?tojo (subjekto) ? steb?jimo objekt?. ?i t?km? savo savyb?mis ir ypatumais pana?i ? ?vies?.
Kas yra vis? matanti akis (Око)? Tas pats, kas ir s?mon?.  (?i?r?ti s?mon?)
Kas yra atmintis? Tai objektyvios realyb?s atspaud? saugykla, suvokiam? ?mogaus jutimo organais: rega, klausa, lietimu, uosle ir skoniu.
Kas yra informacijos porcija? Tai vienas ar keletas informacijos vienet?.
Kas yra informacijos vienetas? Tai informacijos kiekis u?koduotas vienu ?od?iu.
Kas yra ?odis? Tai sorington? rinkinys.
Kas yra soringtonas? Tai ringtonas, kuris pastuporintas stuporiniu garsu arba trel?, i? stuporini? gasrs?.
Kas yra stuporinis garsas? Tai garsas perdengiantis oro srov? ir pajungiantis balso rai??ius.
Kas yra ringtonas? Tai garsas pajungiantis balso rai?t?. J? 5 vnt. Ы, Э, А, О, У.
Kas yra k?nas? Tai automatinis mechanizmas, dalinai pavaldus subjekto valiai.
Kas yra metodika? Tai smulkus ?mogaus mechanizmo A? (k?no - atminties)darbo apra?ymas. Verta skirti nuo instrukcijos – ?mogaus k?no elgesio su mechanizmu smulkaus apra?ymo, kur? naudoja subjektas.
Kas yra ?mogus? Tai subjektas turintis A? (k?n? – atmint?).
Kas yra subjektas? Tai steb?tojas Az jezm (Аз езьм) – s?mon?s ?altinis.
Kas yra adekvatumas? Tai subjekto nor? ir galimybi? atitikimas. Neadekvatumas – nor? ir galimybi? neatitikimas.
Kas yra klausimas? Tai sp?jamas ir neapibr??tas teiginys.
Kas yra mechanizmas? Tai dalykas gebantis atlikti darb?.
Kas yra objektas? Tai stebimas dalykas.
Kas yra daiktas? Tai objektyvios realyb?s dalis.
Kas yra mintis? Tai subjektyvios realyb?s dalis.
Kas yra galvoti? Tai objektyvios ir subjektyvios realyb?s objekt? palyginimas.
Kas yra palyginti? Atlikti darb? ie?kant sutapim? ir skirtum? pagal pana?umo d?sn?.
Kas yra pana?umas? Pana?umas pagimdo pana?um?, pana?umas pana?us ? pana??, pana?umas pritraukia pana??.
Kas yra pana?umas? Tai pilnas savybi? sutapimas.
Kas yra savyb?? Tai daikto dalis.
Kas yra ypatumas? Tai galimyb? naudoti savyb? darbe.
Kas yra s?moningai? Tai yra s?mon?s ?viesoje.
Kas yra d?mesingai? Tai yra d?mesio fokuse.

Taigi, apibr??? konkre?iai bazines s?vokas, galime toliau t?sti smulkesn? vienetini? fakt? analiz?. Ir schemati?kai juos koduoti ? ?od?ius, su maksimaliu tikslumu ir vienareik?mi?kumu, ko rezultate gauname i?tekin? ir vaizd?i? kalbos d?sningum? schem?.
Kalba – yra vienintel?, kas skiria ?mog? nuo gyv?no. Be kalbos ?mogus negabus b?ti i?mintinga ir s?moninga b?tybe. ?vardinti objekt? arba objekto dal? ?od?iu – rei?kia padaryti atmintyje ?ym? apie j?. Kalba – tai darbas, kuris i? be?d?ion?s padar? i?minting? ir gebant? atlikti kitus darbus ?mog?. Be kalbos absoliu?iai ne?manoma atsiminti ir vadinasi be kalbos nesivysto protas. ?mogaus protas – tai yra jo atmintis. Kuo daugiau naudingos informacijos ?mogaus atmintis saugo, tuo labiau jis i?mintingas. Kuo ma?iau, tuo ma?iau i?mintingas ?mogus. Jeigu ? atmint? papuola kenksminga informacija,  ?mogus suserga ir ??sta. Kalba – tai ?mon?jimo esm?, ?mogaus gyvenimo ir mirties esm?. I? ?mogaus kalbos, absoliu?iai vaizd?iai matoma ?mogaus atmintis. Ir net tai, kaip ?i atmintis buvo pa?iu ?mogumi suformuota. I? kalbos matosi ?mogaus protas, ai?kiai ir vaizd?iai matoma kiek klabantysis protingas. ?mogaus k?nas n?ra i?minties po?ymis. Aborigenai ir ?mon?s „maugliai“ tam tiesioginis ir vaizdus patvirtinimas. ?moni? vaikai, aukl?ti gyv?n?, i?mintingi tik tiek, kiek juos aukl?j? gyv?nai. J? kalba – tai gyv?n? kalba, j? atmintis analogi?ka gyv?n? atmin?iai. I? t? vaik?, kas ?sisavino ?mogaus kalb?, gavo galimyb? save suvokti i?mintingu ?mogumi. Ir sav?s suvokimas ?mogumi tiesiogiai proporcingas kalbos i?tekliui. Kuo didesni kalbos i?tekliai, tuo labiau i?mintingas ir labiau save suvokiantis ?mogus. Kuo ma?esn?s ?od?i? atsargos, tuo ma?iau s?moningas ?mogus. Tie, kas ne?sisavino ?mogaus kalbos, taip ir liko su ?v?ries s?mone. Tam, kad kalb?ti b?tina atlikti s?moning? darb?. Kalba – tai darbas (труд)!
Kalba – tai informacijos ?siminimo ir saugojimo atmintyje darbas. Kalba – tai ?mogaus m?stymo ir atminties pagrindas. Tai vienintelis dalykas, kuris skiria j? nuo gyv?no. Taip kaip ?mogus kalba ir matosi kiek jis yra ?mogumi. Kalbos ?sisavinimo ?g?dis – tai auk??iausias i? vis? ?g?d?i?, jis ?mogui prioritetinis, skiriantis ?mog? nuo be?d?ion?s. A? i?keliu kalb? ? jai tinkant? pjedestal? – tai sav?s suvokimo ?altin?. Tai pirminis sav?s ?sis?moninimo ?mogumi, o ne gyv?nu pamatas. Sav?s suvokimas in?inieriumi, o ne kiemsargiu, sav?s suvokimas kaip motina, o ne kale ir t. t. A? esu. . . tas – tas ir tas – tas, kalba su pasidid?iavimu subjektas. Jis did?iuojasi savo atmintimi – i?mintimi. Did?iuojasi tuo, kaip jis pats save apib?dina. O apib?dinti jis gali tik remiantis atmintimi. Atmintis gi vystosi remdamasi i?skirtinai kalbos ?od?iu. Su tuo, su kuo subjektas save tapatina ?od?iu, tuo jis save i?mintingai laiko. Tai auk??iausias i? be?d?ion?s ? ?mog? virsmo mechanizmas. Tai brangiausia, k? turi ?mogus, bet tas ?mogus, kuris nesupranta kalbos reik?mingumo ir vertingumo, visi?kai save nuvertina kaip ?mog?. N?ra kalbos – n?ra ?mogaus, silpna kalba – silpnas ?mogus, kreiva kalba – kreivas ?mogus. Kiek ?mogus i?mintingas, galima akimirksniu ?sitikinti pagal jo kalb?. Nekalbanti b?tyb? n?ra ?mogus ir n?ra i?mintinga b?tyb?. Netgi, nebyliai ir tai naudoja gestus, kad jais maksimaliai tiksliai ir ai?kiai susikalb?t?, tiek kiek tai i? viso ?manoma. Kalba – tai darbas, objektyvios realyb?s atspaud? kodavimas ? subjektyvios realyb?s atmint?. Ir ?i? atspaud? nuolatini? pakartojim? prisiminim?.
Kuo ?mogus darb?tesnis, tuo jis i?mintingesnis. B?ti i?mintingu – tai didelis darbas (труд). Kad atliktum prisiminimo darb? reikia atlikti eil? valing? pastang?. Atlikti darb? ir i?eikvoti energij?. Prisiminimo darbas labai imlus energijai, atsiminti informacij? ai?kiai ir tiksliai labai varginanti ir nepaprasta u?duotis. Tai bet kuriam savaime akivaizdus faktas. Ir be atminties ne?manomas joks kitoks gamybinis darbas. Tod?l atsiminimas – tai prioritetinis darbas, vis? darb? pamatas. Prisiminti – rei?kia ilg? laik? i?laikyti informacij?. Subjektas negali ilgai i?laikyti su savimi viso objekto. Tai ne?manoma realiai nuolat b?ti ?alia objekto. Tod?l ?mogui b?tina tai, k? jis gali nuolat ne?ioti su savimi. Tai, kas pad?t? jas prisiminti apie jam reikalingo objekto realyb?je egzistavim? ir keli? iki ?io realyb?s objekto. Tai pana?u ? tai, kaip kompiuteryje yra nuoroda ? fail?, kuris negali nuolat b?ti ant darbastalio. Nuoroda gali visada b?ti ant darbo stalo ir b?ti visada po ranka. Nuoroda – tai ne pats objektas, rodykl? ? objekt?. Tai informacijos vienetas – nurodantis ? informacijos apie objekt?  didesn? subjektyv? dyd? arba ? real? objekt?. Jeigu mes su savimi negalime pasiimti ? kelion? savo namo, savo draug?, tai mes galime lengvai paimti su savimi kompiuter?. Kuriame bus namo ir draug? atspaudai, pasakojimai apie juos, j? balsai. Tokiu nat?raliu prigimtiniu kompiuteriu ir yra ?mogaus protas. Protas – tai nat?ralios atminties mechanizmas. Kompiuteris – tai dirbtin?s atminties mechanizmas. Kompiuteriai, kuriais mes naudojam?s dabartiniu laiku, tai dirbtinis intelektas – dirbtin? atmintis, ?mogaus sukurta pagal ?mogaus atminties atvaizd? ir pana?um?. Ir jeigu biblija tvirtina, kad ?mogus buvo sukurtas pagal dievo atvaizd? ir pana?um?,  tai savo ruo?tu ?mogus suk?r? kompiuter? pagal savo proto atvaizd? ir pana?um?. Ir tai savaime akivaizdus ?iuolaikin?je visuomen?je faktas, kuri jau negali i?siverti be dirbtinio intelekto pagalbos. Mes stebime ?mogaus atminties vystym?si, taip kaip mes stebime dirbtinio intelekto vystym? ir tobulinim?. Protas ir kompiuteris, tai du pana??s pagal savo savybes ir ypatumus mechanizmai. Dirbantys vienu ir t? pa?i? d?sningum? ir principini? schem? pagrindu. Tariant ?od? protas, mes turime omeny kompiuter?. Tardami ?od? atmintis, mes turime omeny prot? – tai vienas ir tas pats. Gamta suk?r? ?mog?, ?mogus suk?r? ? save pana?i? – i?minting? ma?in?, bet deja nes?moning?! Vienintelis skirtumas tarp kompiuterio ir ?mogaus, tas, kad jam reikalingas operatorius, programuotojas. Operatorius – tai gyvas valingas subjektas, valdantis negyv? beval? objekt?. Lyginant ?mog? ir kompiuter?, gretinant j? savybes, mes vaizd?iai matome pagrindin? kompiuterio ir ?mogaus skirtum?, apdovanoto valia ir k?rybine potencija subjekto buvim?. ?mogaus k?nas valdomas jo protu, protas – atmintis vystomas s?moningomis pastangomis – atsiminimu. Atsiminimas – tai informacijos kodavimas ir sand?liavimas ? subjekto atmint? – prot?. K?nas – protas – vieningas mechanizmas, pana?us ? mechanin? ma?in?, kuri? valdo programa. O va subjektas – tai tas, kuris kuria ir sudaro program?, ir remiantis ja priver?ia negyv? mechanizm? atlikti veiksmus. Kuo ?ra?oma ? ?mogaus atmint? programa? Atsakymas savaime akivaizdus ?od?iu! Nes garsas yra universalus kodas visiems ?mon?s, kuri? k?nas ir kalbos aparatas sudaryti absoliu?iai taip pat. Tai yra matomas subjektas, gebantis ?OD?IU atgaivinti negyv?! Ai, vis d?l to nemelavo Biblija! Dievas suk?r? i? dulki? ir ?kv?p? dvasi?. Kas per dvasia, paklausite j?s, jeigu dievas tai subjektas, kuris para?? ma?inai program?? Tarpininku ry?yje tarp subjekto ir objekto esti elektra.
Nei vienas kompiuteris nepavaldus subjektui, jeigu nebus ?jungtas ? elektros tinkl?. Tokiu b?du, subjektas valdo objektus per elektr? ir tai savaime akivaizdus faktas.  ?mogaus k?nas valdomas elektriniais impulsais. Kurie persiduoda per ?mogaus k?n? per laidus – nervus. Mes neveidmainiausim, jei perifrazuosim biblij?: ir suk?r? ?mogus kompiuter? pagal savo proto atvaizd? ir pana?um? ir suk?r? ma?in? pagal savo proto atvaizd? ir jo pana?um? i? ?em?s dulki?. Ir ?liejo ? juos elektr? ir jie atgijo. Ir tai absoliuti tiesa. Geba kurti, atgaivinti negyv? chemini? element? „dulkes“ elektra akivaizd?iai b?dinga ?mogui, priversti juos jud?ti ir atlikti darb? pagal u?duot? program?. ?mogus ima metal?, plastmas?, formuoja juos, sutvirtina ? vien? visum?, kuri paklusni ?mogaus valiai, vykdo u?programuot? darb?. Toks mechanizmas vadinamas robotu. Jis i?mintingas, bet n?ra gyvas subjektas. Tai yra neapdovanotas laisva valia. Jo elektrin? galia ?iauriai sukaustyta proto (atminties) programa. Protas koduojamas simboliais. ?mogaus protas pagrinde koduojamas garsais. Kompiuterio protas pagrinde koduojamas ra?tu. Robotas yra valdomas objektas, subjektas yra valdytojas. Tokiu b?du, subjektas yra objekto ponas. Tai yra, subjektas yra dievas, objekto at?vilgiu, kuris d?kingas visa savo b?timi subjektui. Objektas priverstas be gin?? sekti paskui subjekto vali?, pagal u?duot? program?. Ne?i?rint ? savo vir?enyb? elektrin?je galioje. Kuri yra viena i? gamtos element?, ir kaip ir kiti gamtos elementai absoliu?iai beval?. Elektra negali veikti pagal savo vali?, bet tik pagal subjekto vali?. Elektra yra pirminis elementas, palaikantis visus kitus gamtos elementus: ugn?, or?, vanden?, ?em?. Elektra, tekanti, gali i?judinti kitus gamtos elementus. Ir yra subjekto valios tarpininkas.
Kaip subjektas ?jungia ma?in? ai?ku, bet kaip subjekto valia ?jungia ?mogaus prot?? ?odis ?lieja elektr? ? ?mogaus prot? ir atgaivina j?, taip kaip ?mogus ?lieja elektr? per laidus kompiuteriui, ?jungdamas j? ? rozet?. Taip pat ir subjektas ?lieja elektr? ? nerv? l?steles, per gars? – ?od?. Elektra perne?a informacij? elektromagnetini? svyravim? forma. Garsas irgi yra svyravimas. Elektros srauto vibracija yra informacinis kodas. Morz?s ab?c?l? tam vaizdus pavyzdys.  Rankos svyravimai ?jungia ir i?jungia elektr?. Kaitinimo lemput? mirksti tam tikru da?niu. Srov? ir srov?s nebuvimas i?rikiuotas subjekto valia ? d?sningum? esti informaciniu kodu. ?iuo paprastu pavyzd?iu vaizd?iai matoma, kaip subjektas, manipuliuodamas elektros srautu, perduoda informacij? vibracij? pagalba. Subjekto rankos judesiai koduojami ? ?viesos signalus. Visa tai vyksta neutraliai subalansuotos elektromagnetin?s terp?s daiktuose: laiduose, lemput?je, jungiklyje. Visi ?itie daiktai sudaryti i? atom?, kurie stati?kai vibruoja savo da?nyje stabilioje ir nuolatin?je atomo grandyje. Terp?, kurioje subjektas sukuria bang?, vienalyt?. Labiausiai  vaizdus pavyzdys vanduo. Jeigu mes pir?tu paliesim inde nejudan?io vandens pavir?i?, mes pa?eisim jo vienar??? strukt?r?. Pusiausvyra bus pa?eista ir atsiras banga. Jeigu mes daugiau nejudinam pir?to, tai pusiausvyra nusistov?s, kuomet sistema pir?tas – vanduo ?gys pusiausvyr? naujoje pad?tyje. Banga palaipsniui g?sta. Tokiu b?du mes matome, kad yra nestabilios sistemos po?ymis. Kuomet sistema stabili joje n?ra bang?, vadinasi n?ra energijos tek?jimo. N?ra energijos tek?jimo, n?ra energijos darbui atlikti – pakeisti sistemos stabilum?. Sistema pir?tas – vanduo gana vaizd?iai tai demonstruoja. Vanduo pagal savo savybes labai pana?us ? elektr?. Vanduo tekantis ir elektra tekati, vanduo sukuria savo apimtimi molekules (lauk?). Ir elektra savyje esti laukas ?kraut? daleli?. Oras irgi pana?us ? vandens terp? ir geba ne?ti energij? bangomis. Banga ne?a energij? ir informacij?. Garso banga, pana?i ? vandens bang?, bet nematoma ?mogaus akiai. Terp?s (laukai) skiriasi tik savo tankiu, savo savyb?mis perne?ti energij? bangomis, jie pana??s. Banga turi form?: amplitud?, da?n? ir faz?. ?i? bangos savybi? d?ka, subjektas gali koduoti elektros srautus bangos forma. ?mogaus kalba – tai garso banga i??aukiama, subjekto valia jo garso aparatu. Kalbos apartas sukuria priverstines plau?i? oro t?rio vibracijas, priverstinai suspaud?iant kv?pavimo raumenis. Jie, savo ruo?tu, susitraukia elektros impulso veikiami, perduodamo i? smegen? per nervus. Smegenys savyje esti banginiu filtru. Smegenys tai irgi elektros prietaisas, dirbantis pagal rezonatoriaus princip?. Tai objektas, praleid?iantis vienas elektrin?s terp?s bangas be rezonanso ir rezonuojantis su kitomis. Jis pana?us ? imtuv?, gaudant? vienas bangas ir ignoruojant? kitas. Kompiuteryje smegen? funkcij? atlieka procesorius. Jis praleid?ia vienus impulsus ir ne praleid?ia kit?. Pana?ios savo savyb?mis bangos rezonuoja pana?iose terp?se ir elgiasi jose pana?iai. Vanduo, pavyzd?iui, perduoda gars?, oro terp? taip pat, metalas irgi perduoda gars?. Garso perne?imas terp?je – tai bang? darbas. Kalba – tai subjekto  sukurta garsin? banga. Pagal bang? rezonanso terp?je princip?, dirba visi elektros prietaisai. Visi mes i?sid?st? did?iuliame elektros lauke – vakuumo terp?je (eteryje).  Subjektas veikia eter?, s?mon?s srautu sujaudindamas jame norimos formos bangas. ?itos bangos vadinamos minties formomis arba paprastai mintimis. Tai savaime akivaizdus faktas. D?mesio pagalba j?s galite s?moningai ?sivaizduoti pagrindines bazines fig?ras. Viso j? penkios: ta?kas, linija, trikampis, apskritimas ir kvadratas. Ir nuspalvinti jas spektro spalvomis. J? irgi penkios: raudona, geltonai – oran?in?, ?alia, m?lynai – ?ydra, violetin?. ?i? nesud?ting? subjekto eterio paveikimo patirt?, stebime savaime akivaizd?iai be joki? i?lyg?. Jeigu subjektas sugeba nukreipti s?mon?s sraut? ir formuoti j? ? d?mesio spindul?. Jam gana lengvai pavyks nupie?ti d?mesio spinduliu eteryje ?itas fig?ras. Ir i?laikyti jas d?mesyje tiek laiko, kiek panor?s. Atitraukus d?mes? nuo ?sivaizduojamos fig?ros, ji i?tirpsta vakuume be p?dsako. Atitraukus visam laikui pir?t? nuo vandens, bangos, stiklin?je i?nyksta, vanduo nurimsta. Pana?iai, kaip kalbos garsin? bang? sugeria erdv?, be p?dsako. I?sisemiant, subjekto valia sukurtam, energetiniam impulsui, ji nutyla iki visi?kos tylos. Kad banga gal?t? stov?ti ilg? laik? be pakitim?, ji turi b?ti nuolat maitinama subjekto valios impulsais. Pavyzd?iui, mes galime i?gauti norim? gars? tiek laiko, kiek panor?sim. Bet vos tik m?s? d?mesys bus surinktas ties kitu objektu arba i?barstytas, erdv? sugers garsin? bang? ir ateis tyla. Tai yra eterio terp?, ugnis, oras, vanduo ir ?em? ?gys pusiausvyr? nejudan?ioje ramyb?s b?senoje. ?mogaus k?nas savyje esti auk??iau i?vardyt? element? terp?mis. J? irgi, atitinkamai elementams, penki: vakuumas, plazma, dujos, skystumas ir kietumas. Banga, einanti nuo subjekto, rezonuoja ?iuose terp?se pagal pana?umo princip?. Taip subjektas perduoda savo valingo impulso energij? nuo vienos terp?s kitai terpei. Nuo ma?iau tankios terp?s link labiau tankios terp?s pagal pana?um? – rezonans?. Rezonansas ?galina perduoti impuls?, sustiprinant arba susilpninant impulso energij?. Pavyzd?iui: vienas ?odis gali susprogdinti pasaul?. Jeigu prezidentas duos ?sakym? paleisti atomin? u?tais?, impulsas bus perduotas grandine elektriniais impulsais ir bomba bus susprogdinta. Taip vienas ?odis gali atne?ti mirt? milijonams ?moni?. Jis gali duoti komand? ir bus pastatyta elektrin?, maitinanti miest? energija. V?l Biblija buvo teisi, kad subjektas k?r? pasaul? ?od?iu. Juk,  jeigu duotas ?sakymas ne tuo ?od?iu, jis nebus ?vykdytas. Jis pavirs tu??iu garsu ir erdv? j? papras?iausiai sugers. „Bausti negalima pasigail?ti“, tai vaizd?iai parodo. Vienas simbolis gali visk? nuspr?sti. ?odis – tai eterio atvaizdo banginis pana?umas. J?s negal?site ?sivaizduoti trikampio, rezonuojant  su ?od?iu kvadratas, jeigu nei?kreipsite garsinio kodo. J?s girdite ?od? „ratas“, vargu ar j?s? prote i?kilo (rezonavo) karv?s atvaizdas. Jeigu a? pasakysiu „entrad“, tai joks atvaizdas nei?kils, i?skyrus tamsi? d?m? arba tu??i? viet?. Tai jums tu??ias garsas. Garsas, nerezonuojantis j?s? atminty - prote su atvaizdu. Galima kiek norit eksperimentuoti su pana?umo rei?kiniu – rezonansu. Garsu koduojami absoliu?iai visi objektyvios ir subjektyvios realyb?s objektai. Jie skenuojami subjekto d?mesio akimi, per subjekto penkis jutimo organus: reg?, uosl?, lietim?, klaus?, skon?. Mes negalime u?koduoti tik to objekto, kurio subjektas nestebi. Bet tokio objekto neegzistuoja. Tik subjektas nestebimas, jis steb?tojas, o ne stebimas objektas. Mes galime steb?ti tik judan?i? bang?, steb?ti terp?, kurioje absoliu?iai n?ra bang? ne?manoma – tai ramyb?, tyla. Subjektas – impulso ?altinis, o ne jo pasekm? – banga terp?je. O jeigu tai ne banga terp?je, tai j? steb?ti per terp? absoliu?iai ne?manoma, nes tai yra u? terp?s rib?. Pana?iai,  kaip kalinys ?sotyje nemato to, kas ridena ?sot? savo valingais impulsais. O tai, ko ne?manoma steb?ti, ne?manoma u?koduoti ? ?od?. S?dintis ?sotyje negali kreiptis ? t?, kas j? suka, kreiptis vardu. Tol kol neapibr??tas subjektas ne?vardins savo vardo. Tai yra kod?, i??aukiant? adekvat? rezonans? jo prote – atmint?. Kalba subjektas perduoda valios impuls? per penkias terpes ir tokiu b?du kalba. Nei vienas ?mogaus ?odis negali b?ti i?tartas be valingo impulso. Kalba nesi?neka pati savaime, kalba subjektas. Naudodamas kalbai k?no mechanizm?. Subjektas fokusuojasi – valia surenka s?mon? per d?mes? ? spindul?. ? spindul? siun?iama vibracija, kuri sukuria terp?je bangas. Pana?iai, kaip pir?tas sukuria bangas vandens t?ryje. ?odis yra form? kurianti banga, judanti per terpes nuo subjekto iki subjekto. Mes i? prad?i? girdim gars? prote ir tik paskui turime galimyb? j? i?tarti savo kalbos aparatu pagal pana?umo princip?. Garsas terp?je plinta sferi?kai – tai savaime akivaizdus faktas. O va d?mesys nukreiptas nuo subjekto tik ? vien? pus?. Tokiu b?du, vizualinis suvokimas labiau ribotas, audialinio at?vilgiu, ir savy esti k?gin?s formos spindulys. Ir tai savaime akivaizdus faktas. Mes galime lengvai gird?ti ?mogaus bals? i? bet kurio erdv?s ta?ko, bet matyti j? galime, tik savo vizualinio d?mesio fokuse. ??eng? ? basein? su vandeniu, mes galime matyti tik tas bangas,  kurios suvienytos m?s? d?mesio spinduliu. ?vyksta subjekto s?mon?s – matymo akies ir jo bangin?s vibracijos spektro – ?od?io susikirtimas. Tokiu b?du subjektas formuoja objekt?. Mes matome apskritim? ir sakome apskritimas. Taip formuojasi atmintis – subjekto protas. Protas nestebimas kito subjekto akimis. Kad pajusti ir pamatyti akimis apskritim?, mes turime j? materializuoti. ?vilkti mint? vaizd? ? labiau tankesnius elementus, naudojant pana?um?. Tam naudojama labiau tankios terp?s, nei eteris. Mes galime j? perne?ti pagal pana?umo princip? ra?alu ant popieriaus arba kreida ant lentos, vizualiniam objektyviam aki? suvokimui. Arba i?tarti j? garsiai, audialiniam aus? suvokimui. Galima savaime akivaizd?iai steb?ti, kaip kalbant ir ra?ant nuo subjekto teka impulso energija. Ir pamatyti vaizd?iai esminius skirtumus. Tek?jimo schema ra?ant tokia: subjektas, proto mintis – vaizdas, ranka. Kalbant, schema tokia: subjektas, proto mintis – vaizdas, kalbos aparatas. Ir rezultatas skirsis. Vienu atveju rezultatas bus vizualinis vaizdas, antru - garso banga. Tokiu b?du, i?einanti i? vieno ?altinio energija atlieka skirting? darb?. Kalba – tai subjekto objektyvaus garso gamyba. O ra?tas – tai subjekto vizualinio vaizdo objekto gamyba. Ir tam ir tam sukurti naudojamas k?nas – taktilinis instrumentas, ta?iau skirtingos jo dalys. Analizuojant kalbos ir ra?to pana?umus ir skirtumus akivaizd?iai matosi, kad skirtumas tik minties – vaizdo materializacijos instrumentuose. Ir viename ir kitame atvejuose vyksta terpi? trejyb? – rezonansas: matau – gird?iu – jau?iu. Bet vienu atveju rezonansas su ranka, kitu su kalbos aparatu. Mes stebime fakt?, kad kalba ir ra?tas turi skirting? mechanizm? ir yra skirtingi ?g?d?iai. Mes negalime matyti akimis garsin?s bangos ir negalim gird?ti paveikslo ausimis. ?mogaus k?no objektyvaus suvokimo organai turi siaur? specializacij?. Kokie ?mogaus organai dalyvauja ra?te? Tai akis ir ranka. Kokie organai dalyvauja kalboje? Tai ausis ir kalbos aparatas. Kaip matome skirtumai kardinal?s. Jeigu s?ry?is „matau – gird?iu“ minties – form? lygyje nepertraukiamas,  materialaus ?sik?nijimo lygyje jis kardinaliai skiriasi. Minties – vaizdo materializacijos mechanizmas ? gars? ir ? vaizd? skirtingas. Nei?barstysim savo d?mesio esan?i? paklydim? kalbos ir ra?to at?vilgiu trukum? kritikai, susitelksime ties faktais, vertais tyrin?jimo. Ir smulkiai i?tirsime kalbos ir ra?to mechanizm?. Smulkiai juos palyginsim ir i?ry?kinsim pagrindinius d?snius. J? pagrindu pritaikysim kalb? ir ra?t? prie vieningo pana?umo. Pa?alinsim visus egzistuojan?ius ?iuolaikin?s kalbos ir ra?to prie?taravimus, sukeltus paklydimais ir savaime akivaizd?i? fakt? ignoravimu.
Laukite t?sinio. . .